1 Apžvalga

Euro zonos ekonomikos perspektyvos tebėra labai neapibrėžtos dėl karo Artimuosiuose Rytuose, Hormūzo sąsiaurio uždarymo ir padidėjusio naftos kainų svyravimo. Pradėjo realizuotis kai kurios 2026 m. kovo mėn. ECB ekspertų prognozėse nustatytos rizikos: toliau didėja naftos kainos, kyla tiekimo grandinės spaudimas, o rinkos šiuo metu numato, kad konflikto poveikis bus juntamas ilgiau. 2026 m. birželio mėn. Eurosistemos ekspertų pagrindinio scenarijaus prognozėse daroma prielaida, kad kelis ateinančius ketvirčius energijos kainos mažės gana sparčiai, pagal ateities sandorių kainas^[1]. Tačiau didelis neapibrėžtumas ir toliau siejamas su tolesne konflikto eiga, jo poveikiu energijos kainoms, kai kurių žaliavų, neįskaitant energijos, kainoms ir ekonominiam aktyvumui, taip pat su energijos kainų sukrėtimo poveikio persidavimu kitoms nei energijos vartotojų kainoms. Todėl be pagrindinio scenarijaus buvo parengti ir alternatyvūs scenarijai, kuriuose daromos prielaidos dėl įvairaus lygio energetinio sukrėtimo intensyvumo ir jo poveikio euro zonos ekonomikai.

Sprendžiant pagal trumpalaikius rodiklius, artimiausiu metu ekonomika augs lėtai, nes aukštesnės energijos kainos ir didesnis neapibrėžtumas slopina vidaus paklausą. Visų pirma, kadangi didėjančios energijos sąnaudos mažina realiąsias disponuojamąsias pajamas ir temdo vartotojų nuotaikas, prognozuojama, kad namų ūkių vartojimo augimas, 2025 m. labiausiai skatinęs ekonomikos augimą, šiemet bus gerokai lėtesnis. Tačiau jeigu konfliktas bus išspręstas gana greitai ir dėl to sumažės neapibrėžtumas, privatusis vartojimas augtų lėčiau tik laikinai. Vidutiniu laikotarpiu vidaus paklausą turėtų skatinti dėl krintančių energijos kainų ir atsparios darbo rinkos atsigausiančios realiosios disponuojamosios pajamos, taip pat didėjančios valdžios sektoriaus išlaidos infrastruktūrai ir gynybai, ypač Vokietijoje, bei su dirbtiniu intelektu (DI) susijusios investicijos. Kalbant apie išorės padėtį, pažymėtina, kad eksporto augimą ir toliau veikiausiai varžys nuolatinės konkurencingumo problemos, o euro zonos eksportuotojų pasaulio rinkos dalys toliau mažės. Pagal pagrindinio scenarijaus prognozes numatomas metinis realiojo BVP augimas 2026 m. bus 0,8 %, 2027 m. – 1,2 %, 2028 m. – 1,5 %. Palyginti su 2026 m. kovo mėn. prognozėmis, tiek 2026 m., tiek 2027 m. BVP augimo prognozė sumažinta 0,1 procentinio punkto, atsižvelgiant į stipresnį, nei anksčiau tikėtasi, karo Artimuosiuose Rytuose poveikį, o 2028 m. prognozė padidinta 0,1 procentinio punkto, nes manoma, kad šis poveikis išnyks.

Pagal pagrindinio scenarijaus prognozes numatoma, kad bendroji infliacija pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) 2026 m. trečiąjį ir ketvirtąjį ketvirčiais pasieks aukščiausią 3,4 % lygį ir kitų metų pradžioje viršys 3,0 % dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose nulemto energijos kainų infliacijos šuolio. Tai daugiausia susiję su stipriu ir tiesioginiu didesnių žalios naftos kainų poveikiu vartotojų kuro kainoms, o šį poveikį dar labiau sustiprina papildomas spaudimas perdirbtų naftos produktų kainoms. Kadangi didžioji karo poveikio energijos kainoms dalis nepatenka į palyginimą su to pačio laikotarpio prieš metus duomenimis, numatoma, kad 2027 m. antrąjį ketvirtį bendroji infliacija gerokai smuks – iki 2,3 %, o vėliau svyruos apie 2,0 %. Už šios bendrosios infliacijos raidos slypi skirtingos pagrindinių sudedamųjų dalių tendencijos. Sumažėjusios energijos žaliavų kainos, įtrauktos į ateities sandorių kainas, ir dideli bazės efektai rodo, kad energijos kainų infliacija sumažės ir 2027 m. net taps neigiama, o 2028 m. vėl padidės, nes bus pradėta taikyti 2-oji ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ATLPS2). Kita vertus, energetinis sukrėtimas turėtų pamažu paveikti SVKI ne energetikos sudedamąsias dalis, nes šių sudedamųjų dalių kainų infliacija iki 2027 m. vidurio toliau didės ir iš dalies atsvers sumažėjusią energijos sudedamosios dalies kainų infliaciją, o 2028 m. vėl sumažės. Prognozuojama, kad 2027 m. antrąjį ketvirtį maisto produktų kainų infliacija pasieks aukščiausią lygį – 3,7 %, o 2028 m. sumažės. Numatoma, kad ir infliacija pagal SVKI, neįskaitant energijos ir maisto produktų, 2027 m. pradžioje padidės iki didžiausios – 2,7 % – ribos, o nuo antrojo ketvirčio turėtų mažėti. Vertinama, kad dabartinio energetinio sukrėtimo netiesioginis ir antrinis poveikiai bus mažesni nei 2021–2024 m., nes juos slopins prastesnė visuminės paklausos perspektyva (ji turėtų apriboti infliacijos kompensavimo poveikį darbo užmokesčiui), ankstesnis euro brangimas ir tebevykstanti importo iš Kinijos skverbtis. Kartu daroma prielaida, kad tiekimo grandinės trikdžiai reikšmingai nepadidins bendro kainų spaudimo. Apskritai pagal pagrindinio scenarijaus prognozes numatoma, kad infliacija pagal SVKI padidės nuo 2,1 % (2025 m.) iki 3,0 % (2026 m.), 2027 m. sumažės iki 2,3 %, o 2028 m. vėl grįš į tikslinį 2,0 % lygį. Palyginti su 2026 m. kovo mėn. prognozėmis, infliacijos pagal SVKI prognozė 2026 m. padidinta 0,4, o 2027 m. – 0,3 procentinio punkto, daugiausia dėl numatomų didesnių energijos ir maisto produktų kainų, įskaitant didesnį netiesioginį poveikį ne energijos kainų infliacijai. Prognozė 2028 m. sumažinta 0,1 procentinio punkto, iš dalies dėl staigesnio, nei anksčiau manyta, naftos kainų kritimo. Infliacijos pagal SVKI, neįskaitant energijos ir maisto produktų, prognozė 2026, 2027 ir 2028 m. padidinta atitinkamai 0,2, 0,3 ir 0,1 procentinio punkto, atsižvelgiant į didesnę tiek paslaugų, tiek ir pramonės prekių, neįskaitant energijos, kainų infliaciją 2026–2027 m. ir didesnę pramonės prekių, neįskaitant energijos, kainų infliaciją 2028 m.

Alternatyvių prielaidų dėl karo Artimuosiuose Rytuose ir energijos kainų sukrėtimo masto ir trukmės, jų poveikio tarptautinei aplinkai bei neapibrėžtumui ir poveikio plitimo per netiesioginį ir antrinį poveikius makroekonominiai rezultatai būtų labai skirtingi. Šiam neapibrėžtumui pailiustruoti, ekspertai parengė tris alternatyvius scenarijus – nepalankųjį, griežtąjį ir švelnesnį. Šiuose scenarijuose pateikiami hipotetiniai alternatyvūs energijos žaliavų kainų raidos ir jų persidavimo euro zonos ekonomikai pavyzdžiai – jie nėra prognozės ir ekspertai jiems nepriskiria jokio tikimybės lygio.

• Pagal nepalankųjį scenarijų daroma prielaida, kad energijos kainos kils sparčiau ir ilgiau nei pagal pagrindinį scenarijų. Jame taip pat numatomas didesnis neapibrėžtumas ir platesnis tarptautinis poveikis, taip pat stipresnis netiesioginis ir antrinis poveikiai infliacijai. Palyginti su pagrindiniu scenarijumi, jame numatoma didesnė infliacija 2026–2028 m. (žr. 1 lentelę). BVP augimas, priešingai, 2026 ir 2027 m. būtų mažesnis nei pagal pagrindinį scenarijų, o 2028 m. – toks pat kaip pagal pagrindinį scenarijų.
• Pagal griežtąjį scenarijų daroma prielaida, kad energijos kainų sukrėtimas bus stipresnis ir tęsis ilgiau, neapibrėžtumas bus didesnis, o poveikis darbo užmokesčiui ir ne energijos kainoms bus stipresnis negu pagal nepalankųjį scenarijų. Palyginti su pagrindiniu scenarijumi, tai reiškia, kad bendroji infliacija prognozuojamu laikotarpiu būtų gerokai ir ilgiau didesnė, o tai atitinka anksčiau fiksuotus netiesiškumo atvejus didelio energijos kainų sukrėtimo kontekste. 2026–2027 m. BVP augtų gerokai lėčiau, o 2028 m. atsigautų šiek tiek sparčiau, nei numatyta pagrindiniame scenarijuje, dėl padidėjusių pajamų ir paklausos, susijusių su stipresniu darbo užmokesčio atsaku.
• Galiausiai pagal švelnesnį scenarijų naftos kainos normalizuotųsi sparčiau nei pagal pagrindinį scenarijų, o tai reiškia, kad ir infliacija mažėtų sparčiau – 2027 ir 2028 m. ji būtų žemiau tikslinio 2 % lygio. BVP pradėtų augti šiek tiek anksčiau ir augtų sparčiau, nei numatoma pagal pagrindinį scenarijų.

2 Makroekonominės prognozės euro zonos ekonomikai

2.1 Realioji ekonomika

Euro zonos ekonomika buvo palyginti atspari 2025 m. ir 2026 m. pirmąjį pusmetį kilusiems prekybos ir neapibrėžtumo sukrėtimams (neatsižvelgiant į Airijos duomenų kintamumą). Remiantis Eurostato išankstiniu įverčiu, realusis BVP 2026 m. pirmąjį ketvirtį padidėjo 0,1 %^[2]. Pakoreguotas euro zonos BVP augimo rodiklis, pagal kurį Airijos atveju vietoj BVP naudojama pakoreguota vidaus paklausa, per tą patį laikotarpį padidėjo 0,2 %, t. y. buvo mažesnis, negu numatyta kovo mėn. prognozėse, ir mažesnis už 2025 m. ketvirtąjį ketvirtį užfiksuotą 0,4 % augimo tempą (žr. 1 pav. a grafiką)^[3]. Kadangi karas Artimuosiuose Rytuose prasidėjo 2026 m. pirmajam ketvirčiui baigiantis, reikšmingo poveikio to ketvirčio augimo rezultatui jis nepadarė.

Konfliktas Artimuosiuose Rytuose blogina trumpalaikę augimo perspektyvą, nes energijos kainų sukrėtimai ir neapibrėžtumas yra stipresni ir trunka ilgiau, negu anksčiau tikėtasi, todėl perkamoji galia ir pasitikėjimas mažėja dar labiau. Iki gegužės mėn. gauti apklausų duomenys rodo, kad nuo karo Artimuosiuose Rytuose pradžios augimas sulėtėjo. Sudėtinis produkcijos pirkimo vadybininkų indeksas (PVI), balandžio mėn. pablogėjęs labai, gegužės mėn. sumažėjo nedaug – iki 48,6. Tai lėmė sumažėjęs apdirbamosios gamybos produkcijos PVI, nors šis indeksas tebebuvo didesnis už augimą rodančią ribą – iš dalies dėl atsargų kaupimo reaguojant į galimus tiekimo sutrikimus dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose. Į ateitį orientuoti PVI rodikliai, palyginti su balandžio mėn. sumažėjusiomis jų reikšmėmis, šiek tiek pagerėjo, tačiau tiekėjų pristatymo terminai dar pailgėjo. Europos Komisijos ekonominių vertinimų rodiklis kito panašiai: balandžio mėn. labai sumažėjo, daugiausia dėl prastėjančių nuotaikų namų ūkių ir paslaugų sektoriuose, o gegužės mėn. šiek tiek stabilizavosi. Šiuos iš esmės neigiamus apklausų duomenų apie trumpalaikę augimo perspektyvą signalus iš dalies atsveria numatomas spartus Airijos BVP augimas, tačiau jis pasižymi dideliu neapibrėžtumu (žr. 1 pav. a grafiką). Taikant Airijos pakoreguotą vidaus paklausos rodiklį, sulėtėjimas yra didesnis: euro zonos ekonomikos augimas tada sumažėja nuo 0,2 % pirmąjį ketvirtį iki 0,1 % antrąjį ir trečiąjį ketvirčius, o ketvirtąjį ketvirtį pakyla iki 0,2 %. Taigi, palyginti su kovo mėn. prognozėmis, trečiojo ir ketvirtojo ketvirčių prognozė sumažinama 0,1 procentinio punkto, o prekybos ir vartojimo dinamika irgi yra vangesnė, negu manyta anksčiau.

1 pav.

Euro zonos realusis BVP

a) Realiojo BVP augimas

(ketvirtiniai pokyčiai, %; indėlis procentiniais punktais; dėl sezoniškumo ir darbo dienų skaičiaus pakoreguoti ketvirtiniai duomenys)

b) Realiojo BVP lygiai

(indeksas: 2024 m. I ketv. = 100)

Prognozuojama, kad, atsigaunant vidaus paklausai, realiojo BVP augimas paspartės nuo 0,8 % (2026 m.) iki 1,2 % (2027 m.) ir 1,5 % (2028 m.), jei pasitvirtins pagrindinė prielaida, įtraukta į energijos kainų ateities sandorius, kad sukrėtimas yra laikinas ir kad grynojo eksporto indėlis 2027 m. taps teigiamas (žr. 2 pav.). Numatoma, kad vidutiniu laikotarpiu prie augimo daugiausia prisidės privatusis vartojimas, o jį papildys sparti investicijų dinamika. Pagal išlaidų sudedamąsias dalis:

• Numatoma, kad namų ūkių vartojimas trumpuoju laikotarpiu bus vangus dėl sumažėjusios perkamosios galios ir didesnio neapibrėžtumo, tačiau vidutiniu laikotarpiu jis turėtų padidėti. Nuo karo Artimuosiuose Rytuose pradžios vartotojų pasitikėjimas pastebimai sumažėjo ir yra matyti, kad vartojimo elgsena tapo atsargesnė. Ateityje privačiojo vartojimo augimas turėtų didėti, palaikomas po 2026 m. smuktelėjimo (dėl padidėjusios infliacijos) atsigaunančio realiojo darbo užmokesčio ir vis dar atsparių darbo rinkų. Namų ūkių taupymo norma trumpuoju laikotarpiu greičiausiai bus nepastovi, nes namų ūkiai, reaguodami į energetinį sukrėtimą, stengsis išlyginti savo vartojimą. Vertinama, kad vartojimo išlyginimą skatina kai kuriose šalyse taikomos su energijos kainomis susijusios fiskalinės priemonės, o atsargumo motyvai kurį laiką skatins didinti taupymą. Vidutiniu laikotarpiu, nuslūgstant neapibrėžtumui, silpstant atsargumo motyvams, o pasitikėjimui stiprėjant ir artėjant prie istorinio lygio, taupymo norma turėtų po truputį mažėti nuo vis dar aukšto lygio (nuo 14,5 % disponuojamųjų pajamų 2025 m. turėtų sumažėti iki 13,9 % 2028 m.).
• Valdžios sektoriaus vartojimas vidutiniu laikotarpiu ir toliau turėtų palaikyti augimą. Tačiau prognozių laikotarpiu jo indėlis bus šiek tiek mažesnis negu pastaraisiais metais. 2027 m. nedidelis sulėtėjimas numatomas daugiausia dėl to, kad vienose šalyse baigiasi finansavimas pagal priemonę „Next Generation EU“ (NGEU), o kitose toliau taupomos biudžeto lėšos (taip pat žr. 3 intarpą).
• Nors 2026 m. investicijos šiek tiek sulėtėjo, visą prognozių laikotarpį, mažėjant su karu Artimuosiuose Rytuose susijusiam neapibrėžtumui, intensyvėjant skaitmenizacijai ir augant išlaidoms gynybai ir infrastruktūrai, jos turėtų augti sparčiau už BVP. Numatoma, kad Artimuosiuose Rytuose vykstantis konfliktas ir dėl to padidėjęs neapibrėžtumas bei sumažėjusi paklausa artimiausiu metu slopins privačias investicijas. Tikimasi, kad mažėjant neapibrėžtumui, susijusiam su energijos kainomis, konfliktu Artimuosiuose Rytuose ir tiekimo grandinės trikdžiais, verslo investicijos (neįskaitant nepastovių Airijos investicijų į intelektinės nuosavybės produktus) nuo šių metų antrojo pusmečio turėtų pradėti atsigauti, nepaisant griežtesnių finansavimo sąlygų. Šį atsigavimą taip pat turėtų skatinti auganti paklausa ir dėl sparčios DI pažangos didėjanti skaitmenizacija. Numatoma, kad lėtesnį viešųjų investicijų augimą 2027–2028 m., pasibaigus NGEU priemonės galiojimui, turėtų didele dalimi kompensuoti verslo investicijų augimas, o jį iš dalies turėtų skatinti privačiajame sektoriuje pasireiškiantis didesnių išlaidų gynybai ir infrastruktūrai poveikis, taip pat, normalizavusis paklausai, po truputį didėjantis pelnas. Nors 2026 m. pirmąjį pusmetį investicijos į būstą turėtų būti labai nepastovios, iš dalies dėl oro sąlygų poveikio statybos sektoriui, perspektyvas labiau temdo augantis su pasiūla susijęs spaudimas ir mažėjanti paklausa. Nepaisant to, prognozių laikotarpiu investicijos į būstą turėtų ir toliau atsigauti, skatinamos atsparių darbo rinkų ir atsigaunančių realiųjų pajamų, nors didesnės būsto paskolų palūkanų normos ir toliau mažina būsto įperkamumą.
• Prognozuojama, kad dėl nuolatinių euro zonos konkurencingumui kylančių iššūkių, kuriuos didina tokie veiksniai kaip JAV muitai ir anksčiau brangęs euras, eksportas ir toliau bus vangus. Trumpuoju laikotarpiu konfliktas Artimuosiuose Rytuose slopins pasaulinį aktyvumą ir dėl to greičiausiai dar labiau lėtins eksporto augimą. Taip pat pažymėtina, kad dėl i) DI skatinamo pasaulinės prekybos augimo paklausai krypstant tolyn nuo euro zonos pagrindinio eksporto, ii) vis dar nedidelio eksporto kainų konkurencingumo ir stipraus euro kurso, taip pat dėl iii) naujų muitų (žr. 2 intarpą), kurie vis labiau riboja eksportą į JAV, eksporto mastas vidutiniu laikotarpiu greičiausiai taip pat tebebus nedidelis. Dėl to euro zonos užimama pasaulio eksporto rinkų dalis turėtų ir toliau būti nedidelė. Prognozuojama, kad dėl didelių energijos kainų importas trumpuoju laikotarpiu bus vangus, o vidutiniu laikotarpiu jo raida iš esmės atitiks eksporto dinamiką. Su DI ir gynyba susijusios investicijos turėtų paskatinti importo paklausą vidutiniu laikotarpiu. Grynojo eksporto indėlis į realiojo BVP augimą 2026 m. turėtų būti neigiamas, o 2027 ir 2028 m. – nedidelis teigiamas.

2 pav.

Euro zonos realiojo BVP augimas – suskaidymas į pagrindines išlaidų sudedamąsias dalis

(metiniai pokyčiai, %; indėlis procentiniais punktais)

Tikimasi, kad vidaus paklausą palaikys tebetaikomos fiskalinės paskatos, susijusios su išlaidomis gynybai ir infrastruktūrai. Bendras įvertintas fiskalinių išlaidų gynybai ir infrastruktūrai (daugiausia Vokietijoje) poveikis augimui 2025–2028 m. sudaro 0,5 procentinio punkto, o jų impulsas bus labiausiai juntamas 2026 m.^[4] Nuo karo Artimuosiuose Rytuose pradžios vyriausybių priimtos paramos energetikai priemonės daugiausia yra laikinos ir augimą turėtų paveikti nedaug.

Palyginti su 2026 m. kovo mėn. prognozėmis, 2026 ir 2027 m. realiojo BVP augimo prognozė sumažinta atitinkamai po 0,1 procentinio punkto, o 2028 m. prognozė padidinta 0,1 procentinio punkto (žr. 3 pav. ir 2 lentelę). Konfliktas Artimuosiuose Rytuose paskatino tolesnį naftos kainų augimą, geopolitinį neapibrėžtumą ir svyravimus žaliavų bei finansų rinkose. BVP augimas pirmąjį ketvirtį buvo mažesnis, negu tikėtasi, tačiau tai daugiausia lėmė Airijos duomenų kintamumas, dėl kurio Airijos augimo prognozės trumpuoju laikotarpiu buvo palyginti smarkiai padidintos. Atmetus šį duomenų kintamumą, 2026 m. augimo prognozė sumažinta daugiausia dėl prastesnės vartojimo perspektyvos, nes dabar daroma prielaida, kad konfliktas Artimuosiuose Rytuose truks šiek tiek ilgiau ir labiau paveiks infliaciją, taigi ir realiąsias pajamas^[5]. 2028 m., artėjant prognozių laikotarpio pabaigai ir sumažėjus energijos žaliavų kainoms, atsigavus realiosioms disponuojamosioms pajamoms ir augant pasitikėjimui, augimas greičiausiai kiek paspartės. Kadangi kovo mėn. prognozėse augimo prognozė jau sumažinta, numatomas karo poveikis augimui yra aiškesnis, 2026 m. birželio mėn. prognozes lyginant su 2025 m. gruodžio mėn. prognozėmis: bendrai 2026–2027 m. augimo prognozė sumažinta 0,5 procentinio punkto, o 2028 m. prognozė padidinta 0,1 procentinio punkto.

3 pav.

Realiojo BVP augimo prognozės korekcijos, palyginti su 2026 m. kovo mėn. prognozėmis

a) Išskaidymas į tais pačiais metais daromą ir perkėlimo efektą	b) Išskaidymas į pagrindines išlaidų sudedamąsias dalis
(procentiniais punktais)	(procentiniais punktais)

Prognozuojama, kad darbo rinka ir toliau bus atspari, nes įmonės, reaguodamos į dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose laikinai sumažėjusį ekonominį aktyvumą, turėtų stengtis laikyti darbuotojų perteklių. Po kelerių spartaus augimo metų 2025 m. užimtumas augo lėčiau. Tai, kad šis persibalansavimo etapas tęsis 2026 ir 2027 m., buvo numatoma dar iki karo Artimuosiuose Rytuose pradžios. 2026 m. birželio mėn. prognozės atspindi lūkesčius, kad, nepaisydamos neigiamo sukrėtimo gamybos apimčiai, dauguma įmonių trumpuoju laikotarpiu laikys darbuotojų perteklių. Kadangi daroma prielaida, jog konflikto padariniai bus laikini, naudą, kurią įmonės galėtų gauti atleisdamos darbuotojus, nusveria su vėlesniu darbuotojų samdymu susijusios išlaidos ir iššūkiai. Prognozuojama, kad 2026 m. užimtumas augs šiek tiek mažiau, negu numatyta kovo mėn. prognozėse, tačiau 2027 ir 2028 m. augimas bus atsparesnis – didės maždaug 0,5–0,6 % metinio augimo tempu (žr. 4 pav. a grafiką). Tam įtakos turės ekonominės veiklos dinamika, įskaitant palankesnę BVP augimo 2028 m. perspektyvą. Vis dėlto, darbo rinkose tęsiantis persibalansavimo etapui, užimtumas vis dar auga lėčiau, negu būtų galima tikėtis pagal istorinį užimtumo ir gamybos apimties ryšį. Atsižvelgiant į šią dinamiką, 2027 m. darbo našumo augimo prognozė šiek tiek – 0,1 procentinio punkto – sumažinta, palyginti su kovo mėn. prognozėmis. Nedarbo lygis prognozių laikotarpiu turėtų mažėti ir 2028 m. pasiekti 6,0 %, t. y. turėtų būti mažesnis, negu numatyta kovo mėn. prognozėse (žr. 4 pav. b grafiką). Šią korekciją daugiausia lemia geresni, nei numatyta, naujausi kai kurių šalių duomenys ir šiek tiek aktyvesnis 2028 m. prognozuojamas gamybos apimties ir užimtumo augimas. Be to, prie mažesnio nedarbo lygio prisidės ir struktūriniai, pavyzdžiui, demografiniai veiksniai.

4 pav.

Euro zonos darbo rinkos

a) Užimtumas	b) Nedarbo lygis
(metiniai pokyčiai, %)	(darbo jėgos %)

2.2 Kainos ir sąnaudos

2026 m. balandžio mėn. bendroji infliacija pagal SVKI toliau reikšmingai didėjo, bet karo Artimuosiuose Rytuose poveikis kol kas labiausiai pasireiškė energijos kainoms^[11]. Balandžio mėn. bendroji infliacija padidėjo iki 3,0 % (kovo mėn. buvo 2,6 %, vasario mėn. – 1,9 %). Tai nulėmė energijos kainų šuolis tiek dėl per mėnesį padidėjusių energijos kainų, tiek dėl didinančio bazės efekto. Maisto produktų kainų infliacija nepakito, o infliacija pagal SVKI, neįskaitant energijos ir maisto produktų (SVKIX), sumažėjo iki 2,2 % (kovo mėn. buvo 2,3 %). Mažesnė paslaugų kainų infliacija su kaupu atsvėrė didesnę pramonės prekių, neįskaitant energijos, kainų infliaciją, kurią skatino padidėjusios apdirbamosios gamybos žaliavų ir importo kainos. Apskritai konfliktas kol kas vis dar nedaug paveikė vartotojų kainas, neįskaitant energijos.

5 pav.

Infliacija pagal SVKI euro zonoje

a) SVKI

(metiniai pokyčiai, %)

b) SVKI ir jo sudedamosios dalys

(metiniai pokyčiai, %; procentiniai punktai)

Prognozuojama, kad 2026 m. vidutinė bendroji infliacija padidės iki 3,0 %, daugiausia skatinama didesnių energijos kainų, o 2028 m., energetiniam sukrėtimui nuslūgus, sumažės iki 2,0% (žr. 5 pav.). Numatoma, kad 2026 m. trečiąjį ketvirtį bendroji infliacija padidės iki 3,4 % ir išliks padidėjusi iki 2027 m. pradžios, o ją daugiausia skatins energijos sudedamoji dalis. Tačiau pamažu turėtų pasireikšti ir pakilusių energijos kainų netiesioginis poveikis, dėl kurio infliacija pagal SVKI, neįskaitant energijos, 2027 m. vidutiniškai turėtų padidėti iki 2,7 % (nuo 2,3 % 2026 m. pradžioje)^[12]. Į pagrindinį prognozių scenarijų įtrauktas netiesioginis ir antrinis poveikis turėtų būti mažesnis negu 2021–2024 m. infliacijos laikotarpiu. Taip yra daugiausia dėl to, kad dabartinis bendras energijos kainų sukrėtimas yra mažesnis, nes didmeninės dujų ir elektros energijos kainos padidėjo daug mažiau (žr. 6 pav.); be to, dabartinė aplinka yra mažiau infliacinė, visuminė paklausa ir darbo rinkos sąlygos apskritai yra daug silpnesnės, o tiekimo trikdžiai mažiau išplitę nei 2021–2024 m. laikotarpiu. Numatoma, kad 2027 m. pradžioje bendroji infliacija mažės dėl numatomų žemesnių energijos žaliavų kainų ir dėl didelių energijos bazės efektų, nes šiais metais reikšmingai padidėjusios energijos vartotojų kainos nepatenka į metinį palyginimą. Todėl prognozuojama, kad 2027 m. antrąjį ketvirtį bendroji infliacija gerokai smuks – iki 2,3 %, o vidutiniu laikotarpiu stabilizuosis ties maždaug 2,0 %, nes prognozuojamas energijos kainų infliacijos indėlis yra artimas nuliui, o netiesioginis ir antrinis energetinio sukrėtimo poveikis turėtų būti nedidelis (žr. 5 pav. b grafiką). Galimas stipresnis netiesioginis ir antrinis poveikis, stebėtas per ankstesnį infliacinį sukrėtimą, nagrinėjamas scenarijų analizėje, daugiausia dėmesio skiriant karo Artimuosiuose Rytuose poveikiui (žr.4 intarpą).

6 pav.

2021–2022 m. didmeninių energijos žaliavų kainų palyginimas su dabartinėmis 2026–2028 m. prognozėmis

(metiniai pokyčiai, %; procentiniai punktai)

a) 2021–2022 m.	b) 2026–2028 m. pagrindinio scenarijaus prielaidos

Prognozuojama, kad 2026 m. trečiąjį ketvirtį energijos infliacija pasieks aukščiausią lygį – 12,5 %, 2027 m. smarkiai sumažės dėl mažesnių energijos žaliavų kainų ir neigiamų bazės efektų, o 2028 m., pradėjus taikyti ATLPS 2, vėl padidės (žr. 7 pav.). 2026 m. energijos infliacijos dinamika yra labai neapibrėžta ir numatoma remiantis prielaidomis dėl energijos žaliavų, ypač naftos, kainų ir padidėjusių naftos perdirbimo bei transporto degalų paskirstymo maržų. Padidėjusios žalios naftos ir perdirbtų naftos produktų kainos visiškai ir greitai persiduoda vartotojų skystojo kuro kainoms, gana panašiai visose šalyse ir atitinka istorines tendencijas. Kalbant apie dujas ir elektros energiją, didmeninių kainų poveikis vartotojų kainoms persiduoda vis dar vėliau ir įvairiose šalyse skirtingai. Tačiau pastarojo laikotarpio pokyčiai mažmeninėse energijos rinkose rodo, kad mažmeninės kainos, ypač dujų, į didmeninių kainų pokyčius gali reaguoti šiek tiek greičiau nei 2022 m. Atsižvelgiant į dabartinį sukrėtimo, daugiausia susijusio su naftos kainomis, pobūdį, numatoma, kad energijos kainų kilimą daugiausia lems degalų kainos. Kartu pažymėtina, kad buvo paskelbta apie vyriausybės priemones, kurios sušvelnins pakilusių energijos kainų poveikį – jos bus daugiausia taikomos antrąjį ketvirtį ir energijos kainų infliaciją 2026 m. turėtų sumažinti maždaug 0,6 procentinio punkto. Atsižvelgiant į mažėjančių naftos ir dujų ateities sandorių kainų dinamiką ir didelį mažinantį bazės efektą 2027 m. pradžioje, prognozuojama, kad 2027 m. energijos infliacija taps neigiama. Numatoma, kad 2028 m. pradėjus taikyti ATLPS2, energijos infliacija padidės^[13].

7 pav.

Energijos infliacija pagal SVKI euro zonoje

(metiniai pokyčiai, %)

Prognozuojama, kad dėl energijos kainų sukrėtimo maisto produktų kainų infliacija trumpuoju laikotarpiu padidės, o vėlesniu prognozių laikotarpiu sumažės iki 2 % (žr. 8 pav.). Numatoma, kad 2027 m. antrąjį ketvirtį maisto produktų kainų infliacija bus didžiausia – 3,7 %, daugiausia dėl didėjančių vidaus maisto žaliavų kainų, kurias didins didesnės energijos ir trąšų kainos, taip pat dėl kito netiesioginio energijos kainų sukrėtimo poveikio. Tikimasi, kad šie veiksniai su kaupu atsvers mažėjančių kakavos ir kavos žaliavų kainų slopinamąjį poveikį ir mažėjantį spaudimą darbo užmokesčiui. Stabilizuojantis žaliavų kainoms ir blėstant netiesioginiam didesnių energijos kainų poveikiui, maisto produktų infliacija turėtų mažėti.

8 pav.

Maisto produktų infliacija euro zonoje

(metiniai pokyčiai, %)

Numatoma, kad infliacija pagal SVKIX po truputį didės, o vėliau sumažės: 2026 ir 2027 m. ji vidutiniškai sudarys 2,5 %, o 2028 m. – 2,2 % (žr. 9 pav.). Prognozuojama, kad trumpuoju laikotarpiu infliacija pagal SVKIX po truputį didės ir 2027 m. pirmąjį ketvirtį bus didžiausia – 2,7 %. Ją daugiausia skatins gerokai, iki 1,5 %, padidėjusi pramonės prekių, neįskaitant energijos, kainų infliacija, o paslaugų kainų infliacija iš esmės turėtų nesikeisti ir sudaryti apie 3,3 %. 2027 m. infliacija pagal SVKIX turėtų mažėti dėl lėčiau kilsiančių paslaugų kainų. Numatoma, kad pramonės prekių, neįskaitant energijos, kainų infliacija toliau didės ir 2027 m. antrąjį ketvirtį bus didžiausia – 1,6 %, o vėliau irgi mažės. Tokiai SVKIX dinamikai įtakos turės po truputį besikaupiantis netiesioginis tiek vidaus ekonomikoje, tiek pasauliniu lygiu padidėjusių energijos kainų poveikis. Jis pasireikš didesnėmis kelionių paslaugų kainomis, augančiomis importo kainomis ir dėl to didesnėmis apdirbamosios gamybos žaliavų kainomis. Šį poveikį iš dalies slopins mažėjantis darbo sąnaudų spaudimas, ankstesnis euro brangimas ir importo iš Kinijos skverbtis. Numatoma, kad 2028 m., netiesioginiam poveikiui blėstant, o antriniam poveikiui per darbo užmokestį esant nedideliam, tiek pramonės prekių, neįskaitant energijos, tiek paslaugų kainų infliacijos lygis sumažės. Infliacija pagal SVKIX 2028 m. turėtų sumažėti iki 2,2 %, paslaugų kainų infliacija – iki 2,8 %, o pramonės prekių, neįskaitant energijos, – iki 1,1 %. Tai, kad paslaugų ir pramonės prekių, neįskaitant energijos, raida iš pradžių yra skirtinga, iš dalies galima paaiškinti tuo, kad energetinis sukrėtimas abiejuose sektoriuose pasireiškia skirtingu laiku ir yra skirtingo masto (energetikos sukrėtimai paprastai daro greitesnį ir didesnį, nors ir trumpiau trunkantį, poveikį pramonės prekių, neįskaitant energijos, kainų infliacijai), ir tuo, kad importo kainos daro didesnę įtaką pramonės prekių, neįskaitant energijos, kainų infliacijai^[14].

9 pav.

Infliacija pagal SVKIX euro zonoje

(metiniai pokyčiai, %)

Palyginti su 2026 m. kovo mėn. prognozėmis, infliacijos pagal SVKI 2026 m. prognozė padidinta 0,4 procentinio punkto, 2027 m. prognozė padidinta 0,3 procentinio punkto, o 2028 m. prognozė sumažinta 0,1 procentinio punkto (žr. 10 pav. a grafiką). Bendrosios infliacijos prognozė padidinta, atsižvelgiant į visų sudedamųjų dalių korekcijas, kurių daugiausia padaryta dėl 2026 m. antrojo pusmečio ir 2027 m. pirmojo pusmečio. Didesnė infliacija prognozuojama atsižvelgiant į pastarojo meto didesnius, negu numatyta, neperdirbtų maisto produktų ir SVKIX rodiklius, didesnes prielaidose numatomas energijos ir maisto žaliavų kainas bei stipresnį numatomą karo Artimuosiuose Rytuose poveikį ne energetikos sudedamosioms dalims. Bendrosios infliacijos 2028 m. prognozė sumažinta atsižvelgiant į prielaidas, kad naftos kainos kris šiek tiek daugiau, negu numatyta kovo mėn. prognozėse. Didesniam SVKIX prognozių laikotarpiu įtakos turi tiek didesnė paslaugų kainų infliacija, tiek didesnė pramonės prekių, neįskaitant energijos, kainų infliacija 2026 ir 2027 m. Dėl pastarosios padidinta 2027–2028 m. prognozė (žr. 3 lentelę). Kadangi didelė dalis energetinio sukrėtimo jau buvo įtraukta į kovo mėn. prognozes, korekcijų palyginimas su prognozėmis prieš konfliktą leidžia susidaryti išsamesnį karo poveikio vaizdą. Palyginti su 2025 m. gruodžio mėn. prognozėmis, 2026 ir 2027 m. bendrosios infliacijos prognozė gerokai padidinta (atitinkamai 1,1 ir 0,5 procentinio punkto), o tam įtakos turėjo tiesioginis poveikis energijos infliacijai ir uždelstas poveikis ne energetikos dedamosioms. Tačiau 2028 m. bendrosios infliacijos prognozė nepakeista, nes infliaciją mažinantis tiesioginis energijos sudedamosios dalies poveikis iš esmės atsveria netiesioginį ne energijos kainų infliacijos didinamąjį poveikį (žr. 10 pav. b grafiką). Energijos infliacijos pagal SVKI prognozė, palyginti su 2025 m. gruodžio mėn. prognozėmis, padidinta 5,8 procentinio punkto (iš viso per 2026–2028 m.), o infliacijos pagal SVKI, neįskaitant energijos, prognozė padidinta 1,1 procentinio punkto. Pastaroji korekcija daugiausia susijusi su netiesioginiu poveikiu ir, mažiau, su antriniu energetinio sukrėtimo poveikiu. Kadangi tipiniuose prognozavimo modeliuose šis poveikis didelių energijos kainų sukrėtimų atveju gali būti įvertintas nepakankamai, ekspertų sprendimu įtraukta didinamoji korekcija, siekiant parodyti stipresnį didesnių energijos kainų poveikio persidavimą.

10 pav.

Infliacijos prognozės korekcijos

a) Palyginimas su 2026 m. kovo mėn. ekspertų prognozėmis

(procentiniais punktais)

b) Palyginimas su 2025 m. gruodžio mėn. ekspertų prognozėmis

(procentiniais punktais)

Numatoma, kad visus 2026 m. nominaliojo darbo užmokesčio augimas toliau lėtės, 2027 m. šiek tiek paspartės, o antrąją prognozių laikotarpio dalį stabilizuosis. 2025 m. ketvirtąjį ketvirtį atlygio vienam samdomajam darbuotojui augimo tempas sumažėjo ir iš esmės atitiko kovo mėn. prognozes. Numatoma, kad 2026 m. augimas toliau lėtės, o jam įtakos turės mažas augimas artimiausiu laikotarpiu, mažas pasitikėjimas ir didelis neapibrėžtumas. Tai taip pat patvirtina lūkestį dėl lėtesnio derybomis nustatyto darbo užmokesčio augimo. Atlygio vienam samdomajam darbuotojui augimas turėtų sumažėti nuo 3,9 % (2025 m.) iki 3,2 % (2026 m.) ir, gerėjant ekonominėms sąlygoms, tokio lygio išlikti 2027 ir 2028 m. (žr. 11 pav. a grafiką). Prognozuojama, kad 2026 m. realusis darbo užmokestis augs lėčiau, antrąjį pusmetį augimas taps neigiamas, o 2028 m. po truputį priartės prie darbo našumo augimo (žr. 11 pav. b grafiką). Palyginti su 2026 m. kovo mėn. prognozėmis, atlygio vienam samdomajam darbuotojui augimo 2026 m. prognozė sumažinta, atsižvelgiant į naujausius duomenų ir susitarimų dėl darbo užmokesčio signalus, kad darbo užmokesčio spaudimas mažėja, o 2028 m. prognozė šiek tiek padidinta. Numatoma, kad dabartinis energetinis sukrėtimas darbo užmokesčio augimą paveiks nedaug, nes antrinį poveikį padės apriboti silpnesnė paklausa ir mažesnis sukrėtimo mastas, palyginti su 2021–2024 m. laikotarpiu.

11 pav.

Darbo užmokesčio raida euro zonoje

a) Atlygis vienam samdomajam darbuotojui

(metiniai pokyčiai, %)

b) Realusis atlygis vienam samdomajam darbuotojui, darbo našumas ir vienetinės darbo sąnaudos

(metiniai pokyčiai, %)

Numatoma, kad vienetinės darbo sąnaudos prognozių laikotarpiu augs po truputį lėčiau (žr. 11 pav. b grafiką). Šį sulėtėjimą 2026 m. galima paaiškinti tiek tuo, kad mažiau auga darbo užmokestis, tiek tuo, kad daugiau auga našumas, o vidutinio laikotarpio pokyčius lemia našumo augimas. BVP defliatorius taip pat turėtų augti mažiau dėl mažiau augančių vienetinių darbo sąnaudų, o šį sumažėjimą iš dalies kompensuos didesnis vienetinio pelno poveikis.

Importo kainos trumpuoju laikotarpiu turėtų augti daug sparčiau, o antrąją prognozių laikotarpio dalį – vėl lėčiau. Prognozuojama, kad importo defliatoriaus metinis augimo tempas 2026 m. bus 3,7 % (padidės, palyginti su 2025 m. buvusiu 0,0 %), o tai lems didesnis energijos žaliavų kainų spaudimas, nors jį slopins anksčiau brangęs euras ir pigus importas iš Kinijos. Numatoma, kad 2028 m. importo kainų augimas sumažės iki 1,3 %, o tam įtakos turės numatomas pasaulinių sąlygų normalizavimasis.

3 Alternatyvūs konflikto Artimuosiuose Rytuose ekonominio poveikio scenarijai

Su 2026 m. birželio mėn. ekspertų prognozėmis susijęs neapibrėžtumas daugiausiai kyla dėl dabartinio karo Artimuosiuose Rytuose, jo poveikio energijos kainoms ir neapibrėžtumui bei poveikio plitimo ekonomikoje^[17]. Siekiant iliustruoti šį neapibrėžtumą, prognozės, kaip ir 2026 m. kovo mėn. prognozės, papildytos keliais alternatyviais scenarijais. Jais iliustruojami hipotetiniai alternatyvios energijos žaliavų kainų raidos ir poveikio plitimo euro zonos ekonomikoje pavyzdžiai. Ekspertai šiems scenarijams tikimybės lygio nenustato – jie veikiau skirti pagrindiniams su konflikto poveikiu susijusiems neapibrėžtumo veiksniams iliustruoti. Į pagrindinio scenarijaus prognozes įtraukiama techninėse prielaidose numatyta energijos žaliavų kainų raida (žr. 2 intarpą), o alternatyvūs scenarijai skiriasi trimis pagrindiniais aspektais: energetinio sukrėtimo dydžiu, neapibrėžtumo laipsniu ir energetinio sukrėtimo poveikio ne energijos kainoms stiprumu (žr. 4 lentelę). Kalbant apie poveikio persidavimą, pažymėtina, kad didelio sukrėtimo atveju reikšmės gali turėti netiesinis ir antrinis poveikis infliacijai – tai buvo svarbi ECB 2025 m. pinigų politikos strategijos vertinimo metu išmokta pamoka (žr. 4 intarpą). Atliekant jautrumo analizę pagal griežtąjį scenarijų nagrinėjami dviejų šiuo metu labai paplitusių rizikų – energijos tiekimo ribojimo ir reaktyvinių degalų trūkumo – padariniai. Kaip įprasta ekspertų prognozėse atliekant scenarijų analizę, šiuose scenarijuose daroma prielaida, kad euro zonos pinigų ir fiskalinė politika yra tokia kaip ir pagrindiniame scenarijuje^[18]. Trumpalaikių ir ilgalaikių palūkanų normų prognozės grindžiamos rinkos lūkesčiais.

3.1 Pagrindinės alternatyvių scenarijų prielaidos

3.1.1 Energijos žaliavų kainos

Alternatyviuose scenarijuose alternatyviai naftos ir didmeninių dujų kainų dinamikai nustatyti naudojami iš pasirinkimo sandorių išvesti skirstiniai. Daroma prielaida, kad nuo 2026 m. trečiojo ketvirčio naftos ir dujų kainos pagal švelnesnį scenarijų atitiks rinkos duomenimis pagrįstų skirstinių 25-ąjį procentilį, pagal nepalankųjį scenarijų – 75-ąjį procentilį, pagal griežtąjį scenarijų – 95-ąjį procentilį (žr. 12 pav.)^[19]. Šie procentiliai atspindi rinkos duomenimis pagrįstą dabartinės su energijos kainomis susijusios rizikos vertinimą ir netiesiogiai apima alternatyvius karo Artimuosiuose Rytuose raidos scenarijus bei jo poveikį energijos tiekimo sutrikimams.

• Pagal švelnesnį scenarijų 2026 m. trečiąjį ketvirtį naftos kainos sumažėja iki 88 JAV dolerių už barelį, dujų kainos – iki 41 euro už MWh ir visą prognozių laikotarpiu jos yra maždaug 15–20 % mažesnės negu pagal pagrindinį scenarijų. Tikėtina, kad tokia prognozuojama raida būtų susijusi su investuotojų lūkesčiais, kad konfliktas gali būti išspręstas labai greitai, todėl pasaulio naftos ir dujų rinkos sparčiai normalizuosis, o kainos iki 2026 m. pabaigos vėl pasieks prieš karą buvusį lygį.
• Pagal nepalankųjį scenarijų naftos kainos trečiąjį ketvirtį padidėja iki 122 JAV dolerių už barelį, dujų kainos – iki 60 eurų už MWh ir visą prognozių laikotarpį yra maždaug 20–30 % didesnės negu pagal pagrindinį scenarijų. Tikėtina, kad tam įtakos turėtų rinkos lūkesčiai, kad konfliktas užsitęs ilgiau, negu numatyta pagrindiniame scenarijuje.
• Pagal griežtąjį scenarijų naftos kainos, palyginti su pagrindiniu scenarijumi, padidėja maždaug 60 %, o dujų kainos trečiąjį ketvirtį pakyla dvigubai – atitinkamai iki 166 JAV dolerių už barelį ir 98 eurų už MWh. Sukrėtimai taip pat labai ilgai trunka, o nukrypimai nuo pagrindinio scenarijaus prognozių laikotarpio pabaigoje vis dar yra panašaus masto. Tam įtakos iš dalies turi didesnis ilgesnių laikotarpių neapibrėžtumas, dėl kurio didėja iš pasirinkimo sandorių išvesti skirstiniai. Tai taip pat gali būti susiję su rinkos lūkesčiais, kad konfliktas užsitęs ir kad regioninei naftos ir dujų gamybos infrastruktūrai bus padaryta reikšmingos žalos, todėl energijos kainos bus didesnės ilgesnį laikotarpį.

12 pav.

Prielaidos dėl naftos ir Europos gamtinių dujų kainų raidos

a) Naftos kainos	b) Dujų kainos
(JAV dol. už barelį)	(Eur už MWh)

3.1.2 Neapibrėžtumas ir jo poveikis finansavimo sąlygoms

Nepalankiajame ir griežtajame scenarijuose daroma prielaida, kad karo Artimuosiuose Rytuose eskalacija padidintų pasaulinį neapibrėžtumą ir paskatintų perkainojimą finansų rinkose, tik skirtingu mastu, o tai neigiamai paveiktų privatųjį vartojimą, investicijas ir prekybą. VIX indeksas naudojamas scenarijuose kaip pakaitinis pasaulinio neapibrėžtumo rodiklis. Daroma prielaida, kad pagal nepalankųjį scenarijų jis smarkiai šoktelėtų laikinai, o pagal griežtąjį scenarijų jis padidėtų labiau ir ilgesniam laikui. Šios prielaidos iš esmės atitinka ankstesnių laikotarpių panašios geopolitinės įtampos epizodus, įskaitant Rusijos karą prieš Ukrainą ir 2023 m. spalio mėn. konfliktą Artimuosiuose Rytuose (žr. 13 pav. a grafiką). Apskritai neapibrėžtumas paveikia ekonomiką pagal šiuos scenarijus dviem būdais: tiesiogiai, per poveikį realiajam BVP, kuris pasireiškia kaip pasitikėjimo sukrėtimas, ir netiesiogiai – persiduodamas finansavimo sąlygoms.

13 pav.

Prielaidos dėl VIX indekso ir poveikis pasirinktiems finansiniams kintamiesiems

a) VIX indeksas

(indeksas)

b) Įmonių obligacijų ir skolinimo įmonėms palūkanų normų skirtumai pagal nepalankųjį ir griežtąjį scenarijus

(baziniai punktai, nuokrypiai nuo pagrindinio scenarijaus)

Pagal nepalankųjį scenarijų laikinai padidėjęs neapibrėžtumas daro trumpalaikį poveikį euro zonos įmonių finansavimo rinkoje skolintomis lėšomis kainai ir sukelia palyginti nedidelę paskolų kainodaros reakciją, o pagal griežtąjį scenarijų, atsižvelgiant į daromą prielaidą dėl ilgesnės svyravimų trukmės, poveikis būtų ryškesnis (žr. 13 pav. b grafiką)^[20]. Pagal nepalankųjį scenarijų įmonių obligacijų pajamingumo skirtumai vieną ketvirtį padidėja apie 40 bazinių punktų, bet greitai vėl sumažėja, nes modelyje numatoma, kad greitai grįžtama į mažo kintamumo būseną. Pagal griežtąjį scenarijų pajamingumo skirtumai išlieka gerokai didesni už pagrindinio scenarijaus lygį iki 2027 m. ir išnyksta tik prognozių laikotarpio pabaigoje, kai VIX indeksas atitinka mažo kintamumo būseną. Pagal nepalankųjį scenarijų skolinimo palūkanų normų skirtumai (viršijantys nerizikingą palūkanų normą) didėja nedaug ir po truputį, nes bankai sugebėtų sušvelninti laikinai padidėjusio finansinio neapibrėžtumo poveikį, o pagal griežtąjį scenarijų šis padidėjimas būtų ryškesnis ir truktų ilgiau. Pagal nepalankųjį scenarijų įmonių nuosavo kapitalo vertinimas 2026 m. trečiąjį ir ketvirtąjį ketvirčius sumažėja vidutiniškai maždaug 7 procentiniais punktais, o 2027 m. beveik visiškai atsigauna. Pagal griežtąjį scenarijų 2027 m. jis vis dar yra daugiau kaip 10 % mažesnis nei pagal pagrindinį scenarijų.

3.2 Makroekonominis poveikis

3.2.1 Tarptautinė aplinka

Kadangi tiesioginiai prekybos ryšiai su konflikto paveiktu regionu yra palyginti riboti, manoma, kad sukrėtimo poveikis pasaulio ekonomikai daugiausia persiduos per padidėjusį neapibrėžtumą, tiesioginis ir netiesioginis poveikis taip pat pasireikš didesnėmis energijos ir maisto produktų kainomis (žr. 14 pav.). Dėl padidėjusio neapibrėžtumo turėtų sumažėti pasaulinės turto kainos, sugriežtėti pasaulinės finansavimo sąlygos ir susilpnėti pasaulinės išlaidos bei prekyba. Dėl didesnių naftos ir dujų kainų didėja importo išlaidos, mažėja realiosios pajamos, o didžiausią poveikį pajunta energiją importuojančios šalys. Kylančios energijos kainos taip pat didina maisto kainas, infliaciją ir toliau mažina pasaulinę paklausą^[21].

Pagal nepalankųjį scenarijų numatoma, kad pasaulio ekonomiką paveikia vidutinio dydžio, bet ilgai trunkantis pasiūlos sukrėtimas. Neapibrėžtumo, energijos ir maisto produktų veiksniai kartu mažina ekonominį aktyvumą ir didina infliaciją. Pasitikėjimas mažėja, importo sąnaudų spaudimas didėja, o realiosios pajamos mažėja. Prognozuojama, kad 2027 m. JAV BVP augtų maždaug 0,1 procentinio punkto mažiau negu pagal pagrindinį scenarijų, o 2027 m. pasiektas aukščiausias infliacijos lygis būtų maždaug 0,6 procentinio punkto aukštesnis negu pagal pagrindinį scenarijų. Pasaulio (neįskaitant euro zonos) ekonomika 2027 m. augtų maždaug 0,2 procentinio punkto mažiau negu pagal pagrindinį scenarijų, o 2027 m. pasiektas aukščiausias infliacijos lygis būtų maždaug 0,9 procentinio punkto aukštesnis negu pagal pagrindinį scenarijų. Euro zonoje nominalusis efektyvusis valiutos kursas šiek tiek sumažėtų, vėliau normalizuotųsi, o užsienio paklausa iki 2028 m. būtų maždaug 0,9 % mažesnė negu pagal pagrindinį scenarijų.

14 pav.

Poveikis JAV ir pasaulio, neįskaitant euro zonos, ekonomikai

a) JAV

(nuokrypis procentiniais punktais nuo pagrindinio scenarijaus augimo tempo)

b) Pasaulio ekonomika, neįskaitant euro zonos

(nuokrypis procentiniais punktais nuo pagrindinio scenarijaus augimo tempo)

Pagal griežtąjį scenarijų numatoma, kad neigiamas pasiūlos sukrėtimas yra gerokai didesnis, o jo poveikis trunka ilgiau. Didesnis ir ilgiau trunkantis energetinis sukrėtimas sukuria stipresnį infliacijos impulsą, sparčiau didėja neapibrėžtumas, o didesnis su maisto produktais susijęs poveikis toliau mažina perkamąją galią visose ekonomikose. Numatoma, kad 2027 m. JAV BVP augtų maždaug 0,5 procentinio punkto mažiau negu pagal pagrindinį scenarijų, o 2027 m. pasiektas aukščiausias infliacijos lygis būtų maždaug 1,7 procentinio punkto aukštesnis negu pagal pagrindinį scenarijų. Pasaulio (neįskaitant euro zonos) ekonomika 2027 m. augtų maždaug 1 procentiniu punktu mažiau negu pagal pagrindinį scenarijų, o 2027 m. pasiektas aukščiausias infliacijos lygis būtų maždaug 2,6 procentinio aukštesnis negu pagal pagrindinį scenarijų. Euro zonoje nominalusis efektyvusis valiutos kursas iš pradžių šiek tiek sumažėtų, vėliau normalizuotųsi, o užsienio paklausa iki 2028 m. būtų maždaug 3 % mažesnė negu pagal pagrindinį scenarijų.

Pagal švelnesnį scenarijų numatoma, kad šis neigiamas šalutinis poveikis išblėsta sparčiau – augimas yra didesnis, o infliacija – mažesnė negu pagal pagrindinį scenarijų. Energijos kainoms vėl pradėjus sparčiau mažėti, infliacijos impulsas slopsta greičiau, neapibrėžtumas mažėja, finansavimo sąlygos normalizuojasi, o užsienio paklausa yra stipresnė. Todėl pasaulinės prekybos rezultatai yra geresni, o išorės aplinka yra palankesnė euro zonai negu pagal pagrindinį scenarijų.

4 intarpas
Netiesioginio ir antrinio poveikių euro zonos ne energijos kainų infliacijai kalibravimas pagal alternatyvius scenarijus

Parengė Antoine Kornprobst ir Srečko Zimic

2021–2024 m. infliacijos euro zonoje laikotarpis įrodo, kad didelių energijos kainų sukrėtimų poveikis gali persiduoti daug stipriau, negu rodo istorinės tendencijos, įtraukiamos į standartinius prognozių modelius. Prognozėms vertinti naudojant ECB-BASE modelį matyti, kad standartiniai prognozių modelių parametrai, pagrįsti ilgo imties laikotarpio įverčiais, rodo gerokai silpnesnį energetinių sukrėtimų poveikio persidavimą vartotojų kainoms, negu stebėta 2021–2024 m.^[22] A pav. pavaizduota, kad alternatyvios (netiesinės) empirinės analizės sistemos rodo gerokai stipresnį energetinio sukrėtimo poveikio persidavimą nei pagal standartinę modelio kalibraciją. Eurosistemos prognozavimo modelių elastingumo įverčiai rodo, kad koregavimasis yra netiesinis ir priklauso nuo naftos kainų lygio. Netiesinio panelinio modelio įverčiai rodo, kad energijos kainų poveikis infliacijai persiduoda daug stipriau, kai sukrėtimai pasireiškia įtemptos darbo rinkos, padidėjusios infliacijos sąlygomis ir kai sukrėtimai yra didelio masto. Infliacijos Bajeso vektorinės autoregresijos (BVAR) modelio įverčiai rodo, kad energijos kainos persiduoda vartotojų kainoms panašiu stiprumu. Mašinų mokymosi modelis, leidžiantis lanksčiai atsižvelgti į netiesinius ryšius, rodo, kad didelių infliacinių sukrėtimų poveikis yra dar didesnis (apie 1,5 karto didesnis nei po vidutinio dydžio sukrėtimų)^[23]. Pagal Bernankės–Blanšardo modelį, specialiai sukurtą 2021–2024 m. infliacijos šuoliui analizuoti, darbo užmokesčio, grynosios infliacijos ir bendrosios infliacijos reakcija yra daug stipresnė už įprastinius ECB-BASE elastingumo įverčius. Struktūrinių modelių, pavyzdžiui, Naujojo visos euro zonos modelio (NAWM II), netiesinės versijos rodo, kad dideli energetiniai sukrėtimai gali lemti asimetrišką ir nuo ekonomikos būsenos priklausančią kainų reakciją per netiesines Filipso kreives ir netiesioginį gamybos sąnaudų poveikį.

Atsižvelgiant į šias išvadas, pagal skirtingus scenarijus ECB-BASE modelis kalibruojamas nevienodai, kad atspindėtų dalį stipresnio netiesioginio ir antrinio poveikių, kurie galėtų pasireikšti pagal nepalankųjį ir griežtąjį scenarijus (žr. A pav.). Dabartinė aplinka skiriasi nuo 2021–2024 m. infliacijos laikotarpio: paklausa apskritai yra mažesnė, tiekimo grandinės sutrikdytos mažiau, fiskalinė parama yra mažesnė, įtampa darbo rinkoje yra kiek švelnesnė, o tai suponuoja, kad poveikis persiduoda silpniau, negu stebėta anuo laikotarpiu. Kita vertus, ankstesnė infliacijos patirtis ir globalesnis dabartinio sukrėtimo pobūdis gali sustiprinti poveikio persidavimą. Todėl modelį kalibruojant siekiama užfiksuoti tikėtiną didesnį poveikio persidavimą, palyginti su standartiniu ECB-BASE modeliu, tačiau poveikio persidavimas vis tiek yra mažesnis negu 2021–2024 m. laikotarpiu. Kadangi scenarijų analizės tikslas – įvertinti riziką, o ne pateikti labiausiai tikėtiną prognozę, svarbu atsižvelgti į galimą netiesiškumą. Todėl pagal nepalankųjį ir griežtąjį scenarijus numatomas stipresnis poveikio persidavimas energijos ir maisto produktų kainų infliacijai pagal SVKI, stipresnis energijos kainų poveikio persidavimas grynajai infliacijai (t. y. infliacijai, neįskaitant energijos ir maisto produktų), didesnis infliacijos lūkesčių jautrumas faktinei infliacijai ir didesnis darbo užmokesčio indeksavimas^[24],[25]. Pagal švelnesnį scenarijų daroma prielaida, kad netiesioginis ir antrinis poveikiai būtų tokie kaip pagal pagrindinį scenarijų (žr. 2.2 skirsnį).

A pav.

Energetinio sukrėtimo poveikio persidavimas bendrosioms ir grynosioms kainoms pagal įvairius modelius po 12 ketvirčių

3.2.2 Makroekonominis poveikis euro zonai

Įvairūs scenarijai rodo reikšmingą riziką, kad euro zonos ekonomika gali augti mažiau, o infliacija gali būti didesnė (žr. 6 lentelę ir 15 pav.). Tiek pagal nepalankųjį, tiek pagal griežtąjį scenarijus numatoma, kad 2026–2027 m. euro zonos BVP augs vis lėčiau, o infliacija (visą laikotarpį) bus didesnė ir laikysis ilgiau, palyginti su birželio mėn. pagrindinio scenarijaus prognozėmis. Pagal griežtąjį scenarijų dėl tebesitęsiančių energetikos ir neapibrėžtumo sukrėtimų prognozuojama perspektyva yra prastesnė. Pagal švelnesnį scenarijų ekonominis aktyvumas atsigautų, o infliacija mažėtų sparčiau.

Pagal švelnesnį scenarijų BVP augimas atsigautų šiek tiek anksčiau, o infliacija mažėtų sparčiau negu pagal pagrindinį scenarijų. Kadangi pagal šį scenarijų energijos kainų kilimas sustotų greičiau nei pagal pagrindinį scenarijų, infliacija sumažėtų labiau negu pagal pagrindinį scenarijų ir 2027 bei 2028 m. būtų žemesnė už 2 % tikslinį lygį. Mažesnės energijos kainos taip pat būtų palankios BVP augimui – realusis augimas nusistovėtų kiek aukštesniame lygyje negu pagal pagrindinį scenarijų: 2027 m. sudarytų 1,4 %, 2028 m. – 1,6 %.

Pagal nepalankųjį scenarijų dėl sukrėtimo energijos kainos kiltų ilgiau, todėl infliacinis spaudimas truktų ilgiau, o BVP augimas trumpuoju laikotarpiu būtų vangesnis. Realusis BVP auga lėčiau ir mažiau negu pagal pagrindinį scenarijų: 2026 m. augimas sudaro 0,7 %, 2027 m. – 0,9 %, o 2028 m., nukritus energijos kainoms ir išblėsus neapibrėžtumui, grįžta į 1,5 % lygį. Pagal šį scenarijų infliacija pagal SVKI 2026 m. padidėja iki 3,3 %, 2027 m. tebėra didesnė – 3,0 %, o 2028 m. nusileidžia iki 2,3 %. 2027 m. grynoji infliacija yra didžiausia – 2,7 % ir rodo laipsnišką netiesioginio ir antrinio poveikio kainoms ir darbo užmokesčiui raidą, o 2028 m. sumažėja iki 2,3 %.

Pagal griežtąjį scenarijų makroekonominė aplinka būtų gerokai sudėtingesnė, ją lemtų stipresni ir ilgiau trunkantys žaliavų kainų sukrėtimai, netiesioginis ir antrinis poveikiai irgi būtų didesni. 2026 m. realiojo BVP augimas gerokai sumažėja – iki 0,5 %, tų metų antrąjį pusmetį augimas yra neigiamas, o 2027 m. – 0,4 %, ir tai rodo, kad aktyvumas tebėra mažas. 2028 m. jis vėl šokteli iki 1,6 %. Bendroji infliacija labai padidėja, 2026 m. sudaro 4,0 %, o 2027 m. yra didžiausia – 5,3 %. Grynoji infliacija reikšmingai padidėja, nes didesnės energijos kainos daro vis didesnį poveikį vidaus kainoms ir darbo užmokesčiui.

15 pav.

Pagrindiniai euro zonos kintamieji pagal pagrindinį ir alternatyvius scenarijus

Realusis BVP

(ketvirtiniai pokyčiai, %)

SVKI	SVKIX
(metiniai pokyčiai, %)	(metiniai pokyčiai, %)
SVKI energijos sudedamoji dalis	SVKI maisto produktų sudedamoji dalis
(metiniai pokyčiai, %)	(metiniai pokyčiai, %)

Nepalankiojo ir griežtojo scenarijų neigiamas makroekonominis poveikis daugiausia kyla dėl didesnių energijos kainų ir neapibrėžtumo, tačiau ilgainiui vis labiau pasireiškia per platesnio masto šalutinį poveikį prekybai, vidaus paklausai ir grynajai infliacijai. 16 pav. parodyta, kad lėtesnis realiojo BVP augimas pirmiausia yra susijęs su didesnėmis energijos kainomis, padidėjusiu neapibrėžtumu ir vangesne prekyba. 2027 m. sulėtėjimas juntamas labiau, nes sumažėjusi pasaulinė paklausa, iš dalies susijusi su tarptautiniu lygiu padidėjusiomis maisto ir energijos kainomis, dar labiau slopina euro zonos eksportą, o didesnės energijos kainos ir griežtesnės finansavimo sąlygos dar labiau mažina vidaus paklausą. Energijos kainų spaudimui mažėjant, o darbo užmokesčiui po pradinio realiųjų pajamų sumažėjimo atsigaunant, iki 2028 m. BVP augimas po truputį normalizuojasi. Kalbant apie infliaciją, pagrindinis poveikis persiduoda per didesnes energijos kainas, o jos ne tik tiesiogiai veikia energijos infliaciją, bet ir didina ne energetikos produktų gamybos sąnaudas. Pagal griežtąjį scenarijų stipresnis netiesioginis ir antrinis poveikis vis labiau persiduoda maisto produktų kainų ir grynajai infliacijai, todėl infliacija pagal SVKI nemažėja gerokai ilgiau. Pagal švelnesnį scenarijų infliacija yra mažesnė negu pagal pagrindinį scenarijų (ją daugiausia lemia mažesnės energijos kainos) ir palaiko augimą. Augimą skatina ir palankesnė išorės aplinka.

16 pav.

Pagal įvairius scenarijus pasireiškiantis poveikis euro zonos ekonomikai pagal kanalus arba sudedamąsias dalis

a) Realiojo BVP augimas, pagal kanalus

(nuokrypis procentiniais punktais nuo pagrindinio scenarijaus augimo tempo)

b) Infliacija pagal SVKI, pagal kanalus

(nuokrypis procentiniais punktais nuo pagrindinio scenarijaus augimo tempo)

c) SVKI, pagal sudedamąsias dalis

(nuokrypis procentiniais punktais nuo pagrindinio scenarijaus augimo tempo)

3.3 Energijos ir reaktyvinių degalų tiekimo sutrikimų jautrumo analizė pagal griežtąjį scenarijų

Jautrumo analizė atlikta siekiant išnagrinėti dviejų papildomų su energijos produktais susijusių kanalų poveikį, neapsiribojant į nagrinėjamus scenarijus įtrauktais energijos produktais. Analizuojamas energijos tiekimo ribojimo ir reaktyvinių degalų trūkumo poveikis. Aptariamas jautrumas tik pagal griežtąjį scenarijų, nes šie kanalai yra reikšmingiausi tada, kai sukrėtimai yra dideli ir trunka ilgai, todėl pirmiausia paveikia mažos tikimybės labai didelio poveikio rizikos rezultatus. Atsižvelgiant į tai, kad analizuojami tiekimo sutrikimų pobūdžio sukrėtimai, realusis BVP augtų mažiau, o infliacija abiem atvejais būtų didesnė.

3.3.1 Energijos tiekimo sutrikimai

Dėl papildomų fizinių energijos tiekimo trikdžių, nutrūkus žalios ir perdirbtos naftos eksportui iš Persijos įlankos, žalios naftos, dujų ir perdirbtų naftos produktų tiekimas euro zonoje gali sumažėti 3 %, todėl karo Artimuosiuose Rytuose poveikis pasireikštų plačiau, ne vien kaip scenarijuose numatytas poveikis kainoms. Šiai rizikai įvertinti naudojamas daugiašalis, daugiasektorinis dinaminis stochastinis bendrosios pusiausvyros (DSGE) modelis su pasauliniais gamybos tinklais, suteikiantis galimybę analizuoti, kaip energijos išteklių tiekimo sutrikimai pradinės grandies sektoriuje plinta tarp sektorių ir šalių per išteklių ir gamybos apimties sąsajas^[26]. Poveikis aktyvumui yra didelis, dėl jo 2026 ir 2027 m. euro zonos BVP augimas sumažėja maždaug 0,3 procentinio punkto (žr. 17 pav.). Atsižvelgiant į tai, kad sukrėtimas kyla pradinės grandies sektoriuje, jo poveikis taip pat persiduoda įmonių ribinėms sąnaudoms ir galutinės grandies sektoriaus kainoms, todėl 2026 m. euro zonos bendroji infliacija pagal SVKI papildomai prie griežtojo scenarijaus sukelto poveikio padidėja maždaug 0,1 procentinio punkto, 2027 m. – 0,4 procentinio punkto, o 2028 m. – 0,2 procentinio punkto.

3.3.2 Reaktyvinių degalų trūkumas

Ekstremalaus trūkumo atveju pasaulinės oro transporto paslaugos galėtų sumažėti 50 %^[27]. Remiantis daugiašaliu, daugiasektoriniu DSGE modeliu su pasauliniais gamybos tinklais, dėl tokių oro transporto sutrikimų euro zonos BVP augimas 2027 m. sumažėtų maždaug 0,1 procentinio punkto, o bendroji ir grynoji infliacija 2027 ir 2028 m. padidėtų maždaug 0,2 procentinio punkto (žr. 17 pav.). Modelyje daroma prielaida, kad oro transportą būtų sunku pakeisti kitomis transporto priemonėmis, ypač tarptautinių kelionių ir laikui jautrių prekių atveju.

17 pav.

Jautrumo analizės poveikis euro zonos ekonomikos augimui ir infliacijai pagal griežtąjį scenarijų

a) Realiojo BVP augimas	b) Infliacija pagal SVKI
(nuokrypis procentiniais punktais nuo griežtojo scenarijaus augimo tempo)	(nuokrypis procentiniais punktais nuo griežtojo scenarijaus augimo tempo)

3.4 Scenarijų analizės išlygos

Šioje scenarijų analizėje neatsižvelgiama nei į pinigų ar fiskalinės politikos atsaką, kuris sušvelnintų poveikį infliacijai, nei į kitus kanalus, galinčius turėti įtakos makroekonominiam poveikiui. Kaip įprasta ekspertų prognozėse atliekant scenarijų analizę, šiuose scenarijuose daroma prielaida, kad pinigų ir fiskalinė politika, palyginti su pagrindiniu scenarijumi, nesikeičia. Tikėtina, kad reikšmingas infliacijos padidėjimas, ypač pagal griežtąjį scenarijų, iš dalies būtų kompensuojamas griežtesne pinigų politika arba fiskalinės paramos priemonėmis, kuriomis būtų galima sumažinti vartotojų energijos kainas, kaip nutiko 2022–2024 m. didelės infliacijos laikotarpiu. Kiti, konkrečiai į analizę neįtraukti kanalai: galimas teigiamas poveikis turizmui euro zonos šalyse, nes jos galėtų pasinaudoti turistų srautais, kurie kitu atveju tektų Artimiesiems Rytams, ir poveikis dėl migracijos spaudimo, susijusio su galima pabėgėlių krize.

4 Jautrumo analizė

4.1 Alternatyvūs energijos kainų raidos scenarijai

Iš alternatyvios energijos žaliavų kainų raidos matyti, kad infliacija gali reikšmingai padidėti, ypač trumpuoju laikotarpiu, o augimas gali būti lėtesnis. Ekspertų prognozės grindžiamos 2 intarpe išdėstytomis techninėmis prielaidomis. Atliekant šią jautrumo analizę, rizika analizuojama naudojant įvairius iš pasirinkimo sandorių išvestų neutralių naftos ir dujų kainų skirstinių procentilius^[28]. Taip pat nuolat atliekama tiek naftos, tiek dujų kainų jautrumo analizė. Nuo 3 skirsnyje pateiktų su konfliktu Artimuosiuose Rytuose susijusių scenarijų ši analizė skiriasi tuo, kad poveikis būtų daromas tik energijos žaliavų kainoms, o minėtuose scenarijuose vertinant makroekonominį poveikį svarbus vaidmuo taip pat teko neapibrėžtumui^[29]. Rezultatai pateikti 7 lentelėje.

18 pav.

Alternatyvios prielaidos dėl energijos kainų raidos

a) Prielaida dėl naftos kainos

(JAV dol. už barelį)

b) Prielaida dėl dujų kainos

(Eur / MWh)

4.2 Alternatyvūs valiutos kurso raidos scenarijai

Iš alternatyvių valiutos kurso raidos scenarijų matyti, kad euras gali toliau brangti, ypač vidutiniu laikotarpiu, o iš to galima spręsti apie tam tikrą lėtesnio augimo ir mažesnės infliacijos riziką. Pagal pagrindinį prognozių scenarijų daromos techninės prielaidos, kad valiutos kursas prognozių laikotarpiu nesikeičia. Alternatyvūs mažėjimo ir didėjimo scenarijai apskaičiuoti pagal iš pasirinkimo sandorių išvestų neutralių JAV dolerio ir euro kurso, fiksuoto 2026 m. gegužės 21 d. ir atspindėjusio tolesnio euro brangimo tendenciją, skirstinių 25-ąjį ir 75-ąjį procentilius (žr. 19 pav.). Taip gali būti dėl to, kad rinkos dalyvių lūkesčiai dėl euro zonos pinigų politikos, palyginti su JAV politika, taip pat lūkesčiai dėl galimos karo Artimuosiuose Rytuose pabaigos yra palankūs eurui. Šių alternatyvių scenarijų poveikis vertinamas naudojant ECB ir Eurosistemos ekspertų makroekonominius modelius. 8 lentelėje parodytas pagal šiuos modelius apskaičiuotas vidutinis poveikis gamybos apimties augimui ir infliacijai.

19 pav.

Alternatyvūs JAV dolerio ir euro kurso raidos scenarijai

6 intarpas
Atnaujinta informacija apie Eurosistemos ir ECB ekspertų augimo ir infliacijos prognozių tikslumą

Parengė Anna-Camilla Hofmann-Drahonsky, Adrian Page ir Elena Rusticelli

Eurosistemos ir ECB ekspertų prognozių tikslumas yra reguliariai vertinamas siekiant mokytis iš ankstesnių klaidų ir įvertinti prognozių, skirtų pinigų politikos sprendimams priimti, patikimumą. Atsižvelgiant į 2025 m. atliktą pinigų politikos strategijos įvertinimą, kad skaidriai informuoti apie prognozių paklaidas taip pat yra svarbu, į kiekvienų metų birželio mėn. Eurosistemos ekspertų prognozes įtraukiamas įvairių laikotarpių augimo ir infliacijos prognozių paklaidų vertinimas^[30]. Šiame intarpe daugiausia aptariamas pastarojo laikotarpio prognozių iki 2026 m. pirmojo ketvirčio tikslumas. Matyti, kad, nepaisant nedidelių svyravimų, paklaidos iš esmės buvo nedidelės. Tebesitęsiantis karas Artimuosiuose Rytuose kelia didelių iššūkių ekonomikos prognozių rengėjams ir reikalauja atidžiai stebėti gaunamus duomenis bei būti pasirengusiems prognozes greitai tikslinti, kad būtų išvengta ilgalaikių prognozių paklaidų.

2025 m. trumpalaikių euro zonos BVP augimo prognozių paklaidos buvo nepastovios dėl prekybos santykių įtampos ir padidėjusio pasaulinio neapibrėžtumo, o vienų metų į priekį prognozių paklaidos buvo gerokai mažesnės už istorinius vidurkius (žr. A pav.). Dėl didesnio, negu tikėtasi, euro zonos eksporto ir investicijų 2025 m. pirmąjį ir trečiąjį ketvirčius euro zonos augimas buvo didesnis, negu prognozuota, o vieno ketvirčio į priekį prognozių paklaidos buvo didesnės už laikotarpio iki COVID-19 pandemijos vidurkius. Šis nepakankamas įvertinimas atitinkamai susijęs su nenumatytu suaktyvėjimu dėl didelio masto pirkimo paankstinimo, rengiantis JAV muitų padidinimui, ir tuo, kad jo poveikis išblėso lėčiau, negu tikėtasi, ypač Airijoje. Nepaisant to, didžiąją 2021–2024 m. laikotarpio dalį augimas buvo daug mažesnis, negu numatyta, bet vienų metų į priekį prognozių paklaidos vėliau sumažėjo gerokai daugiau už absoliučiųjų paklaidų vidurkį, buvusį iki pandemijos, o kelios nedidelės paklaidos atsirado iš dalies dėl didesnės, negu tikėtasi, paklausos euro zonoje. Dabartinis karas Artimuosiuose Rytuose prasidėjo 2026 m. pirmojo ketvirčio pabaigoje, todėl padarė nedaug įtakos vieno ketvirčio į priekį prognozių dėl to ketvirčio realiojo BVP augimo paklaidoms. Didelį pervertinimą veikiau lėmė išskirtiniai veiksniai, turėję įtakos Airijos BVP įverčiui, kuris buvo gerokai mažesnis, nei tikėtasi^[31].

A pav.

Eurosistemos ir ECB ekspertų prognozių dėl euro zonos realiojo BVP augimo nuo 2021 m. paklaidos

a) Vieno ketvirčio į priekį prognozės paklaidos

(procentiniais punktais)

b) Vienų metų į priekį prognozės paklaidos

(procentiniais punktais)

Trumpalaikių infliacijos prognozių tikslumas pastaruoju metu atitiko istorinius vidurkius, o vienų metų į priekį prognozių tikslumas labai pagerėjo. Trumpalaikių infliacijos prognozių tikslumui pagrindinį iššūkį vis dar kelia nepastovios energijos kainos (žr. B pav.). Nors vienų metų į priekį infliacijos prognozės 2025 m. buvo labai tikslios, vieno ketvirčio į priekį prognozių paklaidos labiau atitiko prieš pandemiją buvusį absoliučiųjų paklaidų vidurkį (± 0,3 procentinio punkto) ir buvo gana nepastovios. Šis kintamumas glaudžiai atitinka paklaidas, užregistruotas tuo laikotarpiu prognozuojant infliacijos pagal SVKI energijos sudedamąją dalį. Šias paklaidas lėmė techninių prielaidų dėl energijos žaliavų kainų netikslumai, nes rengiant prognozes jos buvo grindžiamos ateities sandorių kainomis. Didesnė, nei prognozuota, energijos kainų infliacija taip pat buvo pagrindinis veiksnys, lėmęs nedidelę teigiamą prognozių paklaidą 2026 m. pirmąjį ketvirtį, ir daugiausia yra susijusi su Artimuosiuose Rytuose prasidėjusiu karu, dėl kurio energijos žaliavų, ypač naftos, kainos pakilo gerokai daugiau, negu buvo numatyta rinkose. Apskritai, atsižvelgiant į nuo pandemijos stebimą tendenciją, nenumatyti energijos kainų pokyčiai 2025 m. vidutiniškai sudarė apie 60 %, o 2026 m. pirmąjį ketvirtį – 70 % trumpalaikės bendrosios infliacijos paklaidų. Palyginimui, energijos svoris SVKI krepšelyje nesiekia 10 %.

B grafikas

Eurosistemos ir ECB ekspertų parengtų euro zonos bendrosios infliacijos pagal SVKI prognozių 2021 m. paklaidos

a) Vieno ketvirčio į priekį prognozės paklaidos

(procentiniais punktais)

b) Vienų metų į priekį prognozės paklaidos

(procentiniais punktais)

Kaip ir kitų privačiojo sektoriaus prognozuotojų ir tarptautinių institucijų prognozės, Eurosistemos ir ECB 2025 m. augimo prognozės per pastaruosius dvejus metus rengiant prognozes buvo keliskart tikslinamos dėl didelio politikos neapibrėžtumo ir besikartojančių duomenų netikėtumų. C pav. parodyti 2025 m. augimo ir infliacijos prognozių pokyčiai; faktinis rezultatas pažymėtas horizontalia linija. Pirmosiose Eurosistemos ir ECB ekspertų prognozėse dėl 2025 m., rengtose nuo 2022 m. pabaigos iki 2023 m. pirmojo pusmečio, buvo šiek tiek pervertintas augimas, iš dalies dėl didesnio, negu tikėtasi, euro pabrangimo JAV dolerio atžvilgiu, mažinusio euro zonos eksporto konkurencingumą. Nuo 2023 m. vidurio iki 2024 m. vidurio augimo prognozės buvo palyginti tikslios. Tačiau nuo 2024 m. antrojo pusmečio prognozuotas vis per mažas BVP augimas 2025 m., o didžiausia paklaida atsirado 2025 m. kovo ir birželio mėn. prognozėse, kai neapibrėžtumas dėl muitų buvo didžiausias. Didėjant prekybos santykių įtampai, visi prognozuotojai sumažino augimo lūkesčius tikėdamiesi, kad politikos neapibrėžtumas darys reikšmingą neigiamą poveikį įmonių investiciniams sprendimams ir kad patys muitai labai stabdys eksporto veiklą. Kadangi gaunami duomenys buvo palankesni, negu tikėtasi, o prekybos politikos neapibrėžtumas mažėjo sparčiau, negu manyta, nuo 2025 m. vidurio prognozės buvo nuosekliai didinamos.

C pav.

Įvairių tarptautinių organizacijų ir privačiojo sektoriaus prognozuotojų 2025 m. euro zonos metinio BVP augimo ir vidutinės infliacijos pagal SVKI prognozių raida

a) Realiojo BVP augimas

(metiniai pokyčiai, %)

b) Infliacija pagal SVKI

(metiniai pokyčiai, %)

ECB ir Eurosistemos ekspertų 2025 m. infliacijos prognozės, kaip ir kitų prognozuotojų prognozės, buvo tikslios. Paklaidų buvo nedaug, aiški jų tendencija neišryškėjo. Skirtumas tarp faktinių rezultatų ir ECB bei Eurosistemos ekspertų prognozių svyravo nedideliame intervale (nuo –0,1 iki + 0,1 procentinio punkto), daugiausia apibūdinant techninių prielaidų dėl energijos ir maisto produktų kainų bei euro kurso pokyčius. Iš esmės gana tikslios buvo visų prognozuotojų prognozės, visos gana tiksliai atitikusios faktinį rezultatą.

Atsižvelgiant į padidėjusį neapibrėžtumą ir žaliavų kainų svyravimus, prognozių netikslumo rizika šiuo metu yra didelė. Jei 2026 m. birželio mėn. prognozės dėl 2026 m. antrojo ketvirčio bus teisingos, vienų metų į priekį infliacijos paklaida bus 1,5 procentinio punkto, t. y. didesnė už B pav. b grafike parodytą iki pandemijos buvusį absoliutųjį vidurkį. Nors dėl sukrėtimų nenuspėjamumo prognozių paklaidos yra neišvengiamos, ECB 2025 m. pinigų politikos strategijos vertinime buvo pateikta rekomendacijų, kaip sumažinti būsimų prognozių netikslumus^[32]. Rekomendacijose pabrėžiama, pavyzdžiui, didesnio modelių ir duomenų detalumo nauda stebint energetikos sektoriaus pokyčius, įskaitant informaciją apie naftos perdirbimo maržų vaidmenį. Jose taip pat pabrėžiama, kad naudinga ad hoc sutrumpinti laikotarpį nuo galutinės duomenų techninėms prielaidoms parengti pateikimo datos iki prognozių paskelbimo, kai baigiant rengti prognozes yra gaunama reikšmingos naujos informacijos. Taip buvo pasielgta 2026 m. kovo mėn. ECB ekspertų prognozėse, vėlesnėse prognozėse taip pat numatoma taikyti struktūriškai vėlesnes galutines duomenų pateikimo datas. Galiausiai, 2025 m. pinigų politikos strategijos vertinime rekomenduota dažniau peržiūrėti Eurosistemos analitines priemones, kad jomis būtų galima tiksliau užfiksuoti netipinius ekonomikos svyravimus, o pagrindinio scenarijaus prognozes papildyti scenarijų analize, ypač didelio neapibrėžtumo laikotarpiais, kai padidėja didesnių prognozių paklaidų rizika. Nuolat stengiantis šalinti galimus ECB prognozavimo priemonių trūkumus, remiantis patirtimi, įgyta per didelės infliacijos laikotarpį 2021–2024 m., modeliuose perkalibruojamas energijos žaliavų kainų poveikio persidavimas vartotojų kainoms, iš naujo vertinami į modelius įtraukti infliacijos ir pinigų politikos poveikio persidavimo kanalai, pavyzdžiui, kanalai, kuriais pasireiškia poveikis darbo užmokesčio ir kainų sąveikai bei infliacijos lūkesčiams (žr. 4 intarpą)^[33].