EPS ekonomikos valdymas

ECB veikia kaip Europos Sąjungos ekonominės ir pinigų sąjungos (EPS) sistemos dalis.

Daugiasluoksnis valdymas

Įvedus eurą, pinigų politikos ir valiutos kurso politikos kompetencija buvo perduota ECB. Tačiau atsakomybė už ekonominę politiką (fiskalinę ar darbo rinkos politiką) iš esmės liko nacionalinių politikos formuotojų kompetencijoje.

EPS valdymo struktūra yra daugiasluoksnė, nes, be kitų dalykų, dėl bendros valiutos ir ES bendrosios rinkos Europos valstybės tarpusavyje yra labai susijusios. Dėl to politiniai sprendimai ar ekonominiai pokyčiai vienoje šalyje narėje daro didelį poveikį kitoms šalims, tai ypač pasakytina apie pinigų sąjungos nares.

Nacionalinės politikos koordinavimas

Ekonominėje ir pinigų sąjungoje nacionalinei ekonominei politikai taikoma Europos koordinavimo ir priežiūros sistema. Taip užtikrinama, kad ši politika būtų orientuota į tvarumą ir atsparumą ir taip prisidėtų prie sklandaus EPS funkcionavimo, o kartu padėtų vykdyti bendrą pinigų politiką, orientuotą į tikslą užtikrinti kainų stabilumą.

Be to, suderintos nacionalinės politikos priemonės gali būti veiksmingesnės siekiant išvengti ekonominių sukrėtimų, galinčių paveikti daugelį pinigų sąjungos narių ar jas visas, ar bent šiuos sukrėtimus sušvelninti.

Stabilumo ir augimo paktas

Stabilumo ir augimo paktas buvo priimtas 1997 m. siekiant sustiprinti Sutarties nuostatas dėl fiskalinio tvarumo. Kai valstybės finansai patikimi, lengviau siekti kitų svarbių politikos tikslų, pavyzdžiui, stipraus ir tvaraus augimo, ir taip skatinti darbo vietų kūrimą.

Europos semestras

ES valstybių narių ekonominės politikos priežiūra organizuojama metiniais ciklais, vadinamais Europos semestrais. Šis procesas sukurtas siekiant geriau suderinti ES fiskalinės ir ekonominės politikos priežiūrą, nes fiskalinė ir ekonominė politika teisiškai yra atskirtos.

Šios politikos kryptys vertinamos tuo pačiu metu, kad būtų užtikrintas didesnis nuoseklumas tarp skirtingų priežiūros procesų ir gautas kompleksiškas valstybių narių ekonomikos ir jų sąveikos vertinimas.

Makroekonominio disbalanso procedūra

Makroekonominio disbalanso procedūra yra skirta makroekonominiam disbalansui ir mažėjančiam konkurencingumui nustatyti ir imtis priemonių tokiai padėčiai taisyti. Makroekonominio disbalanso problemas spręsti yra svarbu – to reikia, kad didėtų euro zonos ekonomikos atsparumas ir būtų užkirstas kelias galimoms krizėms.

EPS kūrimo užbaigimas

Nepaisant įvairių pastaraisiais metais atliktų patobulinimų, EPS ekonominio valdymo struktūroje tebėra silpnų vietų.

Ekonominės politikos sprendimai Europos lygmeniu beveik nekoordinuojami, todėl įgyvendinant patikimą ekonominę politiką tarp narių gali atsirasti atotrūkis. Esant tokioms aplinkybėms, tikimasi, kad bus imtasi tolesnių veiksmų EPS architektūrai užbaigti.

2012 ir 2015 m. ECB dalyvavo rengiant EPS stiprinimo planus. Šis darbas apibendrintas paskelbtame leidinyje „Europos ekonominės ir pinigų sąjungos sukūrimas“, dar vadinamame Penkių pirmininkų ataskaita. Šioje ataskaitoje išdėstyti pagrindiniai principai ir žingsniai, reikalingi EPS užbaigti. Jie įvardyti keturių ataskaitos dalių pavadinimuose: tikra ekonominė sąjunga, finansinė sąjunga, fiskalinė sąjunga ir politinė sąjunga. Joje aptariami tiek trumpo, tiek ilgo laikotarpių uždaviniai, įgyvendintini ne vėliau kaip iki 2025 m. Todėl ataskaita – tai konkretus planas, kaip sustiprinti EPS. Šis planas ambicingas, bet įgyvendinamas.