SPAUDOS KONFERENCIJA

ECB Pirmininkė Christine Lagarde,
ECB pirmininko pavaduotojas Luis de Guindos

2021 m. balandžio 22 d., Frankfurtas prie Maino

Ponios ir ponai, man ir mano pavaduotojui labai malonu pasveikinti visus, stebinčius mūsų spaudos konferenciją. Dabar pristatysime, ką posėdyje svarstė Valdančioji taryba.

Atsigaunanti pasaulinė paklausa ir didelio masto fiskalinė paskata palaiko pasaulio ir euro zonos ekonominį aktyvumą, tačiau artimiausio laikotarpio ekonominę perspektyvą vis dar temdo neapibrėžtumas dėl pandemijos naujos bangos ir skiepijimo kampanijų eigos. Nemažėjantys susirgimų koronavirusu (COVID-19) skaičiai ir su tuo susijęs viruso plitimo ribojimo priemonių griežtinimas ir jų taikymo pratęsimas trumpuoju laikotarpiu toliau varžys euro zonos ekonominį aktyvumą. Kalbant apie ateitį, pasakytina, kad įsibėgėjančios skiepijimo kampanijos ir numatomas nuoseklus ribojimo priemonių švelninimas leidžia drąsiau tikėtis, kad 2021 m. ekonominis aktyvumas užtikrintai atsigaus. Pastaraisiais mėnesiais infliacija padidėjo – tai nulėmė tam tikri pavieniai ir trumpalaikiai veiksniai bei pakilusios energijos kainos. Kita vertus, esant dideliam ekonomikos sąstingiui ir vis dar nedidelei paklausai, kainų spaudimas tebėra nedidelis.

Kaip ir iki šiol yra labai svarbu pandemijos laikotarpiu išsaugoti palankias finansavimo sąlygas ir taip sumažinti neapibrėžtumą ir sustiprinti pasitikėjimą kartu remiant ekonominę veiklą ir vidutiniu laikotarpiu išsaugant kainų stabilumą. Pastaruoju metu euro zonoje finansavimo sąlygos iš esmės buvo stabilios, nors anksčiau šiais metais rinkos palūkanų normos buvo pakilusios. Vis dėlto rizika finansavimo sąlygoms bendresne prasme dar neišnyko. Atsižvelgdama į visa tai, Valdančioji taryba nusprendė toliau vykdyti itin skatinamąją pinigų politiką.

ECB pagrindinių palūkanų normų nekeisime. Manome, kad ECB pagrindinės palūkanų normos nesikeis arba bus mažesnės tol, kol neįsitikinsime, kad infliacijos perspektyvos rodikliai prognozuojamu laikotarpiu užtikrintai artėja prie mažesnio negu 2 %, bet jam pakankamai artimo lygio ir kad grynosios infliacijos dinamika tai nuosekliai patvirtina.

Toliau vykdysime grynuosius turto pirkimus pagal specialiąją pandeminę pirkimo programą (SPPP) už bendrą 1 850 mlrd. eurų sumą bent iki 2022 m. kovo pabaigos ir bet kokiu atveju tol, kol, Valdančiosios tarybos vertinimu, pasibaigs koronaviruso sukeltos krizės etapas. Kadangi gaunama informacija patvirtino kovo mėn. posėdyje pinigų politikos klausimais priimtą bendrą finansavimo sąlygų ir infliacijos perspektyvos vertinimą, Valdančioji taryba mano, kad šį ketvirtį pirkimai pagal SPPP ir toliau bus vykdomi gerokai sparčiau negu per pirmuosius šių metų mėnesius.

Juos vykdysime lanksčiai, atsižvelgdami į rinkos sąlygas ir siekdami užkirsti kelią finansavimo sąlygų griežtinimui, nes tai būtų nesuderinama su siekiu atsverti pandemijos daromą neigiamą poveikį numatomai infliacijos raidai. Be to, pirkimus lanksčiai skirstant laiko atžvilgiu tarp skirtingų turto klasių ir jurisdikcijų ir toliau bus užtikrinamas sklandus pinigų politikos poveikio perdavimas. Jeigu palankias finansavimo sąlygas galima palaikyti vykdant turto pirkimus nepanaudojant visos gryniesiems pirkimams pagal SPPP numatytos sumos per tam numatytą laiką, nebūtina jos visos panaudoti. Šią sumą lygiai taip pat galima pakoreguoti, jeigu to reikėtų, kad būtų palaikytos palankios finansavimo sąlygos ir taip būtų atsvertas neigiamas pandemijos poveikis infliacijos raidai.

Pagrindines sumas, gautas iš pagal SPPP įsigytų vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų terminui, reinvestuosime bent iki 2023 m. pabaigos. Bet kokiu atveju nuoseklus SPPP portfelio mažinimas pasibaigus reinvestavimo terminui ateityje bus valdomas siekiant išvengti trikdžių tinkamam pinigų politikos pobūdžiui užtikrinti.

Pagal mūsų turto pirkimo programą (TPP) vykdomi grynieji pirkimai ir toliau bus vykdomi už 20 mlrd. eurų per mėnesį sumą. Tebemanome, kad mėnesiniai grynieji turto pirkimai pagal TPP bus vykdomi tol, kol to reikės siekiant stiprinti skatinamąjį mūsų pinigų politikos palūkanų normų poveikį, ir bus sustabdyti netrukus prieš tai, kai pradėsime didinti ECB pagrindines palūkanų normas.

Be to, ketiname ir toliau reinvestuoti visas pagrindines sumas, gautas iš pagal TPP įsigytų vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų terminui, dar gana ilgą laiką po to, kai pradėsime didinti ECB pagrindines palūkanų normas, ir bet kokiu atveju tol, kol tai bus reikalinga siekiant užtikrinti palankias likvidumo sąlygas ir palaikyti aukštą skatinamosios pinigų politikos lygį.

Galiausiai, toliau didinsime likvidumą vykdydami refinansavimo operacijas. Pažymėtina, kad vykdant naujausią trečiosios tikslinių ilgesnės trukmės refinansavimo operacijų serijos (TITRO III) operaciją buvo suteikta itin daug lėšų. Finansavimas, gautas vykdant TITRO III, yra labai svarbus skatinant bankus skolinti bendrovėms ir namų ūkiams.

Šios priemonės padeda išsaugoti palankias finansavimo sąlygas visiems sektoriams ir taip paskatinti ekonominę veiklą ir vidutiniu laikotarpiu palaikyti kainų stabilumą. Mes taip pat toliau stebėsime valiutų kurso raidą, kad galėtume įvertinti jos galimą poveikį infliacijos perspektyvai vidutiniu laikotarpiu. Laikydamiesi simetrinio tikslo ir savo įsipareigojimo užtikrinti, kad infliacija tvariai artėtų prie siekiamo lygio, esame pasirengę atitinkamai koreguoti visas turimas priemones.

Dabar norėčiau išsamiau paaiškinti mūsų vertinimą, pradėdama nuo ekonominės analizės. 2020 m. ketvirtąjį ketvirtį euro zonos realusis BVP sumažėjo 0,7 % ir buvo 4,9 % mažesnis negu iki pandemijos prieš metus. Gaunami ekonominiai ir apklausų duomenys bei didelio dažnio rodikliai leidžia daryti prielaidą, kad šių metų pirmąjį ketvirtį ekonominis aktyvumas vėl susitraukė, tačiau antrąjį ketvirtį pradės didėti.

Verslo apžvalgų duomenys rodo, kad, palaikomas didelės pasaulinės paklausos, toliau atsigauna apdirbamosios pramonės sektorius. Tačiau judumo ir socialinės sąveikos ribojimo priemonės vis dar varžo paslaugų sektoriaus veiklą, nors jau yra šios tendencijos pasikeitimo požymių. Fiskalinės politikos priemonėmis toliau užtikrinama parama namų ūkiams ir įmonėms, tačiau dėl pandemijos ir jos padarinių užimtumui bei uždarbiui vartotojai ir toliau elgiasi atsargiai. Verslo investicijos, nepaisant silpnesnių įmonių balansų ir padidėjusio neapibrėžtumo dėl ekonominės perspektyvos, nemažėja.

Kalbant apie ateitį, pasakytina, kad įsibėgėjančios skiepijimo kampanijos ir atitinkamai švelnėsiančios viruso plitimo ribojimo priemonės 2021 m. turėtų padėti ekonominiam aktyvumui užtikrintai atsigauti. Tikimasi, kad vidutiniu laikotarpiu euro zonos ekonomikos atsigavimą skatins dėl palankių finansavimo sąlygų ir fiskalinės paskatos priemonių atsigaunanti vidaus ir pasaulinė paklausa.

Apskritai, nors euro zonos ekonomikos augimo artimiausiu metu perspektyva toliau siejama su lėtesnio, negu prognozuojama, augimo rizika, vidutiniu laikotarpiu ši rizika yra labiau subalansuota. Viena vertus, vilčių teikia dėl didelio masto fiskalinių paskatų gerėjanti pasaulinės paklausos perspektyva ir vykstančios skiepijimo kampanijos. Kita vertus, lėtesnio augimo riziką vis dar didina tebesitęsianti pandemija, įskaitant viruso atmainų plitimą, ir jos padariniai ekonominėms ir finansinėms sąlygoms.

2021 m. kovo mėn. euro zonos metinė infliacija padidėjo iki 1,3 % (nuo 0,9 % vasario mėn.) dėl didesnio energijos kainų kilimo, atspindėjusio tiek reikšmingą didinantį bazės efektą, tiek mėnesinį padidėjimą. Šis padidėjimas su kaupu atsvėrė sumažėjusią maisto kainų infliaciją ir sumažėjusią infliaciją pagal SVKI, neįskaitant energijos ir maisto produktų. Tikėtina, kad artimiausiais mėnesiais bendroji infliacija dar padidės, tačiau dėl besikeičiančios pavienių ir trumpalaikių veiksnių raidos tikėtina, kad šiemet šios infliacijos lygis šiek tiek svyruos. Galima tikėtis, kad kitų metų pradžioje šie veiksniai nebedarys poveikio metiniam infliacijos lygiui. Dėl trumpalaikių pasiūlos suvaržymų ir atsigaunančios vidaus paklausos kainų spaudimas šiais metais turėtų šiek tiek padidėti, tačiau dėl mažo spaudimo didinti darbo užmokestį esant ekonomikos sąstingiui ir dėl sustiprėjusio euro kurso bendras kainų spaudimas, manoma, tebebus nedidelis. Nykstant pandemijos poveikiui, dėl skatinamosios pinigų politikos ir fiskalinės politikos mažėsiantis didelis ekonomikos sąstingis turėtų prisidėti prie nuoseklaus infliacijos didėjimo vidutiniu laikotarpiu. Apklausų ir rinkos duomenimis pagrįsti ilgesnio laikotarpio infliacijos lūkesčių rodikliai tebėra maži, tačiau rinkos duomenimis pagrįsti rodikliai toliau gerėjo.

Kalbant apie pinigų analizę, pažymėtina, kad 2021 m. vasario mėn. pinigų junginio (P3) metinis augimo tempas buvo 12,3 % (palyginti su 12,5 % sausio mėn.). Spartų pinigų junginio augimą ir toliau skatino Eurosistemos vykdomi turto pirkimai – pagrindinis pinigų kūrimo šaltinis. Atsižvelgiant į tai, kad pirmenybė vis dar teikiama likvidumui pinigų turinčiame sektoriuje, ir į mažas likvidžiausių pinigų formų laikymo alternatyviąsias sąnaudas, pinigų junginio P3 augimą ir toliau labiausiai skatino siaurasis pinigų junginys P1.

Skolinimas privačiajam sektoriui iš esmės nepakito. Palyginti su ankstesniu mėnesiu, mėnesinis paskolų ne finansų bendrovėms srautas vasario mėn. truputį padidėjo. Šių paskolų metinis augimo tempas taip pat buvo šiek tiek didesnis ir siekė 7,1 % (palyginti su 6,9 % sausio mėn.). Mėnesinis paskolų namų ūkiams srautas tebebuvo stabilus, o jų metinis augimo tempas, palyginti su vasario mėn., nepasikeitė ir buvo 3,0 %. 2021 m. primojo ketvirčio naujausios euro zonos bankų apklausos dėl skolinimo sąlygų rezultatai rodo, kad reikalavimai paskolą gauti siekiančioms bendrovėms buvo šiek tiek sugriežtinti. Ankstesnius du ketvirčius šie reikalavimai buvo sugriežtinti dar labiau. Padidėjusi bankų suvokiama rizika ir šį kartą buvo pagrindinis veiksnys, lėmęs sąlygų griežtinimą, tačiau šį kartą jos poveikis buvo mažesnis negu ankstesnių apklausų metu. Apklausoje dalyvavę bankai taip pat nurodė, kad paskolų bendrovėms paklausa vėl sumažėjo, daugiausia dėl toliau mažėjančios investicijų į pagrindinį kapitalą finansavimo paklausos. Kalbant apie skolinimą namų ūkiams, pažymėtina, kad apklausos rezultatai rodo sumažėjusią paskolų būstui įsigyti paklausą, o šių paskolų teikimo sąlygos šiek tiek sušvelnėjo dėl pagrindinių skolintojų konkurencijos.

Apskritai mūsų politikos priemonės kartu su šalių vyriausybių ir kitų Europos institucijų priimtomis priemonėmis tebėra labai svarbios siekiant palaikyti bankų skolinimo sąlygas ir užtikrinti galimybę gauti finansavimą, visų pirma tiems, kuriems pandemija daro didžiausią poveikį.

Apibendrinant pažymėtina, kad tarpusavyje palyginti ekonominės analizės rezultatai ir pinigų analizės signalai patvirtina, jog aukštas skatinamosios pinigų politikos lygis yra būtinas tam, kad būtų skatinama ekonominė veikla ir kad infliacija vidutiniu laikotarpiu užtikrintai artėtų prie mažesnio kaip 2 %, bet jam artimo lygio.

Kalbant apie fiskalinę politiką svarbu paminėti, kad tebėra būtinas ambicingas ir suderintas fiskalinės politikos pobūdis, nes skubotai nutraukus fiskalinę paramą kiltų rizika, kad ekonomikos atsigavimas vėluos, o ilgesnės trukmės sutrikdymų poveikis bus stipresnis. Todėl nacionalinės fiskalinės politikos priemonėmis ir toliau turėtų būti laiku teikiama svarbi parama bendrovėms ir namų ūkiams, kuriuos labiausiai veikia besitęsianti pandemija ir su ja susijusios viruso plitimo ribojimo priemonės. Fiskalinės priemonės, kurių imamasi reaguojant į pandemijos sukeltą krizę, turėtų būti kuo tikslingesnės ir laikinos, kad būtų veiksmingai sprendžiamos problemos ir skatinamas greitas euro zonos ekonomikos atsigavimas. Europos Vadovų Tarybos patvirtintos trys apsauginės priemonės darbuotojams, verslui ir vyriausybėms yra svarbi finansinė parama.

Valdančioji taryba dar kartą pabrėžia priemonių paketo „Next Generation EU“ svarbą ir būtinybę pradėti jį įgyvendinti nedelsiant. Ji ragina valstybes nares užtikrinti, kad Sprendimas dėl nuosavų išteklių būtų laiku ratifikuotas, nedelsiant baigti rengti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus ir skirti lėšų produktyvioms viešosioms išlaidoms kartu vykdant produktyvumą didinančią struktūrinę politiką. Taip programa „Next Generation EU“ padės užtikrinti spartesnį, stipresnį ir tolygesnį atsigavimą ir padidins valstybių narių ekonomikos atsparumą bei augimo potencialą, o kartu padidins pinigų politikos veiksmingumą euro zonoje. Tokia struktūrinė politika itin svarbi siekiant pagerinti ekonomikos struktūras bei institucijas ir paspartinti perėjimą prie ekologiškos ekonomikos ir skaitmeninio formato.

Dabar esame pasirengę atsakyti į jūsų klausimus.

Dėl tikslios formuluotės, kuriai pritarė Valdančioji taryba, žr. tekstą anglų kalba.