SPAUDOS KONFERENCIJA

ECB Pirmininkas Mario Draghi,
ECB pirmininko pavaduotojas Vítor Constâncio,
Frankfurtas prie Maino, 2017 m. balandžio 27 d.

Ponios ir ponai, man ir mano pavaduotojui labai malonu jus matyti mūsų spaudos konferencijoje. Dabar pristatysime, ką šiandien posėdyje svarstė Valdančioji taryba. Posėdyje dalyvavo ir Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Valdis Dombrovskis.

Remdamiesi savo reguliaria ekonomine ir pinigų analize, nusprendėme pagrindinių ECB palūkanų normų nekeisti. Mes tebemanome, kad jos nesikeis arba bus mažesnės dar gana ilgą laiką ir net gerokai ilgiau, negu bus vykdomos turto pirkimo programos. Dėl nestandartinių pinigų politikos priemonių – patvirtiname, kad turto už naują sumą – 60 mlrd. eurų per mėnesį – bus perkama iki 2017 m. gruodžio pabaigos arba ilgiau, jei tai bus būtina, tačiau bet kokiu atveju tol, kol Valdančioji taryba įsitikins, kad infliacijos raida vėl tapo tvari ir atitinka siekį. Grynieji pirkimai bus vykdomi kartu reinvestuojant lėšas, gautas iš pagal turto pirkimo programą įsigytų vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų terminui.

Mūsų pinigų politikos priemonės ir toliau padeda išsaugoti labai palankias finansavimo sąlygas, būtinas, kad infliacija vidutiniu laikotarpiu vėl taptų mažesnio kaip 2 %, bet jam artimo lygio. Nuo kovo pradžioje vykusio posėdžio gauta informacija patvirtina, kad ciklinis euro zonos ekonomikos atsigavimas vis stiprėja ir kad rizika, jog augimas bus mažesnis, negu prognozuota, dar labiau sumažėjo. Spaudimas grynajai infliacijai tebėra nedidelis ir dar nėra ženklų, užtikrintai rodančių grynosios infliacijos didėjimo tendenciją. Be to, bendrosios infliacijos svyravimai rodo, kad būtina ignoruoti trumpalaikius infliacijos pagal SVKI pokyčius, kurie neturi jokio poveikio kainų stabilumo vidutinio laikotarpio perspektyvai.

Kad spaudimas grynajai infliacijai sustiprėtų ir vidutiniu laikotarpiu norima linkme stumtelėtų bendrąją infliaciją, vis dar reikalingas labai aukštas skatinimo pinigų politikos priemonėmis lygis. Jeigu perspektyva taps mažiau palanki arba jeigu finansinės sąlygos taps nesuderinamos su grįžimu prie tvarios infliacijos raidos, esame pasirengę padidinti mūsų vykdomos turto pirkimo programos apimtį ir (arba) trukmę.

Dabar norėčiau išsamiau paaiškinti mūsų vertinimą, pradėdamas nuo ekonominės analizės. 2016 m. ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, euro zonos realusis BVP padidėjo 0,5 % (trečiąjį ketvirtį padidėjo 0,4 %). Gaunami duomenys, konkrečiau – apklausų rezultatai, stiprina mūsų įsitikinimą, kad ekonomikos atsigavimas tęsis ir apims vis daugiau sektorių. Mūsų pinigų politikos priemonių poveikis skatina vidaus paklausą ir palengvina tebevykstantį finansinio įsiskolinimo mažinimą. Investicijų atsigavimą vis dar skatina labai palankios finansavimo sąlygos ir didėjantis įmonių pelningumas. Dėl anksčiau įgyvendintų darbo rinkos reformų ir kitų veiksnių padidėjęs užimtumas daro teigiamą poveikį realiosioms disponuojamosioms pajamoms ir asmeniniam vartojimui. Be to, didesnio pasaulio ekonomikos atsigavimo ir intensyvesnės pasaulio prekybos ženklai rodo, kad užsienio paklausa turėtų vis labiau didinti bendrą euro zonos ekonomikos augimo tvarumą. Tačiau ekonomikos augimą toliau slopina vangus struktūrinių reformų įgyvendinimo tempas, ypač produktų rinkose, ir dar nebaigtas įvairių sektorių balansų koregavimo procesas. Euro zonos ekonomikos perspektyva, nors ir artėja prie labiau subalansuotos, vis dar siejama su lėtesnio, negu prognozuota, augimo rizika, ir yra daugiausia susijusi su pasauliniais veiksniais.

Bendroji infliacija, 2016 m. buvusi labai maža, pamažu didėja, daugiausia dėl didėjančių energijos kainų. 2017 m. vasario mėn. pasiekusi 2,0 %, kovo mėn. euro zonos metinė infliacija pagal SVKI sumažėjo iki 1,5 %. Tai daugiausia susiję su sumažėjusiu energijos ir neperdirbtų maisto produktų kainų lygiu, taip pat su paslaugų kainų mažėjimu. Vertinant ateities perspektyvas pažymėtina, kad, atsižvelgiant į dabartines naftos ateities sandorių kainas, bendroji infliacija balandžio mėn. turėtų padidėti, o po to iki metų pabaigos svyruoti ties dabartiniu lygiu. Tačiau kadangi dėl nepanaudotų išteklių tebedaromas neigiamas poveikis vidaus darbo užmokesčio ir kainų nustatymui, grynosios infliacijos rodikliai tebėra maži, bet vidutiniu laikotarpiu turėtų didėti dėl mūsų pinigų politikos priemonių, numatomo tolesnio ekonomikos atsigavimo ir atitinkamai mažėsiančio sąstingio, tačiau didės pamažu.

Kalbant apie pinigų analizę, pažymėtina, kad platusis pinigų junginys (P3) toliau stabiliai didėja: jo metinis augimo tempas 2017 m. vasario mėn. buvo 4,7 % (sausio mėn. – 4,8 %). Kaip ir praėjusiais mėnesiais, metinį P3 augimą labiausiai skatino jo likvidžiausios sudedamosios dalys – siaurojo pinigų junginio P1 metinis augimo tempas vasario mėn. buvo 8,4 % (toks pats kaip sausio mėn.).

Toliau gerėjo paskolų privačiajam sektoriui augimo rodikliai. Ši tendencija stebima nuo 2014 m. pradžios. Paskolų ne finansų bendrovėms metinis augimo tempas šiek tiek sumažėjo – 2017 m. vasario mėn. buvo 2,0 % (sausio mėn. – 2,3 %), o paskolų namų ūkiams metinis augimo tempas beveik nepasikeitė ir vasario mėn. sudarė 2,3 %. Tačiau 2017 m. pirmojo ketvirčio euro zonos bankų apklausos dėl skolinimo sąlygų rezultatai rodo, kad grynoji paskolų paklausa padidėjo ir kad bankai toliau gerino visų kategorijų paskolų teikimo sąlygas. Dėl pinigų politikos priemonių, taikomų nuo 2014 m. birželio mėn., toliau labai gerėjo įmonių bei namų ūkių skolinimosi sąlygos ir padidėjo kredito srautai visoje euro zonoje.

Apibendrinant galima pasakyti, jog tarpusavyje palyginti ekonominės analizės rezultatai ir pinigų analizės signalai patvirtina, kad reikia ir toliau išsaugoti labai aukštą skatinamosios pinigų politikos lygį tam, kad infliacija būtų kuo greičiau tvariai sugrąžinta į mažesnį kaip 2 %, bet jam artimą lygį.

Siekiant, kad mūsų taikomos pinigų politikos priemonės duotų maksimalią naudą, daug ryžtingesnių priemonių ekonomikos augimui stiprinti būtina imtis ir kitose srityse. Reikia daug ryžtingiau vykdyti struktūrines reformas, kad padidėtų atsparumas, sumažėtų struktūrinis nedarbas ir sparčiau didėtų našumas bei augtų potencialios gamybos apimtis. Kalbant apie fiskalinę politiką, pasakytina, jog visos šalys turėtų dar labiau stengtis padaryti valstybės finansų struktūrą palankesnę augimui. Visiškas ir nuoseklus Stabilumo ir augimo pakto įgyvendinimas ir makroekonominio disbalanso procedūros taikymas visada ir visose šalyse tebėra būtina prielaida, kad padidėtų euro zonos ekonomikos atsparumas.

Dabar esame pasirengę atsakyti į jūsų klausimus.

Dėl tikslios formuluotės, kuriai pritarė Valdančioji taryba, žr. tekstą anglų kalba.