SPAUDOS KONFERENCIJA

ECB Pirmininkas Mario Draghi,
ECB pirmininko pavaduotojas Luis de Guindos,
Frankfurtas prie Maino, 2019 m. sausio 24 d.

Ponios ir ponai, man ir mano pavaduotojui labai malonu jus matyti mūsų spaudos konferencijoje. Dabar pristatysime, ką šiandien posėdyje, kuriame dalyvavo ir Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Valdis Dombrovskis, svarstė Valdančioji taryba.

Remdamiesi savo reguliaria ekonomine ir pinigų analize, nusprendėme pagrindinių ECB palūkanų normų nekeisti. Ir toliau manome, kad jos nesikeis dar bent 2019 m. vasarą, tačiau bet kokiu atveju tol, kol to reikės siekiant užtikrinti, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija ir toliau tvariai artėtų prie mažesnio kaip 2 %, bet jam artimo lygio.

Kalbant apie nestandartines pinigų politikos priemones, pasakytina, kad ketiname toliau reinvestuoti visas pagrindines sumas, gautas iš pagal Turto pirkimo programą įsigytų vertybinių popierių išpirkimo suėjus jų terminui, dar gana ilgą laiką nuo tos dienos, kai pradėsime didinti ECB pagrindines palūkanų normas, ir bet kokiu atveju tol, kol tai bus reikalinga siekiant užtikrinti palankias likvidumo sąlygas ir palaikyti aukštą skatinamosios pinigų politikos lygį.

Gaunami duomenys ir toliau yra ne tokie palankūs, kaip tikėtasi; tai susiję su silpnesne išorės paklausa ir kai kuriais atskiroms šalims bei sektoriams būdingais veiksniais. Dėl nemažėjančio neapibrėžtumo, ypač susijusio su geopolitiniais veiksniais ir protekcionizmo grėsme, prastėja ekonominiai vertinimai. Tačiau euro zonos ekonomika toliau auga, o spaudimas infliacijai laipsniškai didėja dėl palankių finansavimo sąlygų, palankios darbo rinkos raidos ir kylančio darbo užmokesčio. Tai leidžia mums pagrįstai manyti, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija ir toliau tvariai artės prie mažesnio kaip 2 %, bet jam artimo lygio. Kad vidaus kainų spaudimas toliau didėtų ir vidutiniu laikotarpiu norima linkme stumtelėtų bendrąją infliaciją, tebėra būtinas gana stiprus skatinimas pinigų politikos priemonėmis. Tai užtikrins mūsų ateities gairės dėl ECB pagrindinių palūkanų normų ir didelio įsigyto turto kiekio reinvestavimas. Bet kokiu atveju Valdančioji taryba yra pasirengusi atitinkamai koreguoti visas savo priemones, kad užtikrintų tolesnę tvarią infliacijos raidą Valdančiosios tarybos siekiamo infliacijos lygio link.

Dabar norėčiau išsamiau paaiškinti mūsų vertinimą, pradėdamas nuo ekonominės analizės. 2018 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, euro zonos realusis BVP padidėjo 0,2 % (du ankstesnius ketvirčius padidėjo 0,4 %). Gaunami duomenys ir toliau buvo ne tokie palankūs, kaip tikėtasi; tai susiję su sumažėjusia išorės paklausa ir kai kuriais atskiroms šalims bei sektoriams būdingais veiksniais. Nors numatoma, kad kai kurių šių veiksnių poveikis turėtų išblėsti, tikėtina, kad artimiausiu laikotarpiu augimo tempas bus lėtesnis, negu tikėtasi. Vertinant ateities perspektyvas, pasakytina, kad euro zonos ekonomikos augimą ir toliau skatins palankios finansavimo sąlygos, tebedidėjantis užimtumas ir kylantis darbo užmokestis, žemesnės energijos kainos ir toliau vis labiau atsigaunanti, nors ir truputį lėtesniu tempu, pasaulio ekonomika.

Su euro zonos augimo perspektyva susijusios rizikos padidėjo dėl nemažėjančio neapibrėžtumo, susijusio su geopolitiniais veiksniais, protekcionizmo grėsme, besiformuojančių rinkų pažeidžiamumu ir finansų rinkų svyravimais.

2018 m. gruodžio mėn. euro zonos metinė infliacija pagal SVKI sumažėjo iki 1,6 % (lapkričio mėn. buvo 1,9 %). Infliacijos sumažėjimą daugiausia lėmė mažesnis energijos kainų kilimas. Atsižvelgiant į dabartines naftos ateities sandorių kainas, pasakytina, kad bendroji infliacija artimiausius mėnesius turėtų toliau mažėti. Grynosios infliacijos rodikliai iš esmės tebėra nedideli, tačiau, esant aukštam gamybos pajėgumų panaudojimo lygiui ir augant įtampai darbo rinkoje, darbo sąnaudų spaudimas toliau stiprėja ir plečiasi. Vertinant ateities perspektyvas, pasakytina, kad grynoji infliacija, skatinama mūsų pinigų politikos priemonių, tebesitęsiančio ekonomikos augimo ir kylančio darbo užmokesčio, vidutiniu laikotarpiu turėtų didėti.

Kalbant apie pinigų analizę, pažymėtina, kad plačiojo pinigų junginio (P3) augimas 2018 m. lapkričio mėn. sumažėjo iki 3,7 % (spalio mėn. jis buvo 3,9 %). P3 augimą tebeskatina bankų teikiami kreditai, o didžiausią įtaką jam ir toliau daro siaurasis pinigų junginys P1.

Paskolų ne finansų bendrovėms metinis augimo tempas 2018 m. lapkričio mėn. sudarė 4,0 % (spalio mėn. – 3,9 %), o paskolų namų ūkiams metinis augimo tempas iš esmės nepakito ir siekė 3,3 %. Euro zonos bankų apklausos dėl skolinimo sąlygų 2018 m. ketvirtojo ketvirčio rezultatai rodo, kad bankų skolinimo sąlygos, ilgą laiką švelnėjusios, vis dar buvo palankios, o bankų kredito paklausa toliau didėjo skatindama paskolų augimą.

Dėl pinigų politikos priemonių, taikomų nuo 2014 m. birželio mėn., toliau labai gerėja įmonių bei namų ūkių skolinimosi sąlygos ir galimybės gauti finansavimą, ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms, taip pat didėja kredito srautai visoje euro zonoje.

Apibendrinant pažymėtina, kad tarpusavyje palyginti ekonominės analizės rezultatai ir pinigų analizės signalai patvirtina, jog aukštas skatinamosios pinigų politikos lygis tebėra būtinas tam, kad infliacija vidutiniu laikotarpiu ir toliau tvariai artėtų prie mažesnio kaip 2 %, bet jam artimo lygio.

Kad mūsų taikomos pinigų politikos priemonės duotų maksimalią naudą, ilgesnio laikotarpio ekonomikos augimo galimybėms didinti ir pažeidžiamumui mažinti būtina imtis ryžtingesnių veiksmų ir kitose politikos srityse. Euro zonos šalyse reikia daug ryžtingiau vykdyti struktūrines reformas, kad padidėtų atsparumas, sumažėtų struktūrinis nedarbas ir sparčiau didėtų euro zonos našumas bei augimo potencialas. Kalbant apie fiskalinę politiką, pažymėtina, kad Valdančioji taryba dar kartą pabrėžia būtinybę atkurti fiskalinius rezervus. Tai ypač aktualu šalims, kurių valdžios sektoriaus įsiskolinimas yra didelis ir kurioms būtina visiškai įgyvendinti Stabilumo ir augimo pakto nuostatas siekiant užtikrinti tvirtas fiskalines pozicijas. Tam, kad euro zonos ekonomika būtų atsparesnė, būtina visose šalyse bėgant laikui skaidriai ir nuosekliai įgyvendinti ES fiskalinio ir ekonominio valdymo sistemą. Ekonominės ir pinigų sąjungos veikimo gerinimas ir toliau yra vienas iš prioritetų. Valdančioji taryba teigiamai vertina atliekamą darbą ir primygtinai ragina imtis tolesnių konkrečių ir ryžtingų veiksmų, kad būtų baigtos kurti bankų sąjunga ir kapitalo rinkų sąjunga.

Dabar esame pasirengę atsakyti į jūsų klausimus.

Dėl tikslios formuluotės, kuriai pritarė Valdančioji taryba, žr. tekstą anglų kalba.