SPAUDOS KONFERENCIJA

ECB Pirmininkas Mario Draghi,
ECB pirmininko pavaduotojas Vítor Constâncio,
Frankfurtas prie Maino, 2017 m. gruodžio 14 d.

Ponios ir ponai, man ir mano pavaduotojui labai malonu jus matyti mūsų spaudos konferencijoje. Dabar pristatysime, ką šiandien posėdyje svarstė Valdančioji taryba. Posėdyje dalyvavo ir Euro grupės pirmininkas p. Dijsselbloem bei Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Valdis Dombrovskis.

Remdamiesi savo reguliaria ekonomine ir pinigų analize, nusprendėme pagrindinių ECB palūkanų normų nekeisti. Tebemanome, kad jos nesikeis dar gana ilgą laiką ir net gerokai ilgiau, negu bus vykdoma turto pirkimo programa.

Kalbėdami apie nestandartines pinigų politikos priemones, patvirtiname, kad nuo 2018 m. sausio mėn. ketiname tęsti grynojo turto pirkimą pagal turto pirkimo programą (TPP) už 30 mlrd. eurų per mėnesį iki 2018 m. rugsėjo pabaigos arba ilgiau, jei bus būtina, tačiau bet kokiu atveju tol, kol Valdančioji taryba įsitikins, kad infliacijos raida vėl tapo tvari ir atitinka siekį. Jeigu perspektyva taps mažiau palanki arba jeigu finansinės sąlygos taps nesuderinamos su grįžimu prie tvarios infliacijos raidos, ketiname padidinti TPP apimtį ir (arba) trukmę. Lėšas, gautas iš pagal TPP įsigytų vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų terminui, Eurosistema reinvestuos ilgą laiką po to, kai pasibaigs grynojo turto pirkimai, ir bet kokiu atveju tol, kol bus reikalinga. Tai padės užtikrinti palankias likvidumo sąlygas ir tinkamą pinigų politikos poziciją.

Mūsų sprendimai dėl pinigų politikos padėjo išsaugoti labai palankias finansavimo sąlygas, vis dar reikalingas, kad infliacija tvariai grįžtų į mažesnį kaip 2 %, bet jam artimą lygį. Gaunama informacija, taip pat ir naujos mūsų ekspertų prognozės, rodo spartų ekonomikos augimą ir labai pagerėjusią augimo perspektyvą. Stiprus ciklinis impulsas ir gerokai sumažėjęs ekonomikos sąstingis suteikia pagrindo stipresniam įsitikinimui, kad infliacija vėl pasieks mūsų norimą lygį. Kita vertus, vidaus kainų spaudimas bendrai tebėra nedidelis ir dar nėra įtikinančių jo stabilaus didėjimo požymių. Todėl tam, kad spaudimas grynajai infliacijai toliau stiprėtų ir vidutiniu laikotarpiu norima linkme stumtelėtų bendrąją infliaciją, vis dar būtinas aukštas skatinimo pinigų politikos priemonėmis lygis. Toks skatinimas teikiamas papildomu grynojo turto pirkimu, dėl kurio priėmėme sprendimą spalio mėn. posėdyje pinigų politikos klausimais, dideliu įsigyto turto kiekiu ir numatytu jo reinvestavimu, taip pat ir mūsų ateities gairėmis dėl palūkanų normų.

Dabar norėčiau išsamiau paaiškinti mūsų vertinimą, pradėdamas nuo ekonominės analizės. 2017 m. trečiąjį ketvirtį euro zonos ekonomika toliau augo – realusis BVP padidėjo 0,6 %, palyginti su 0,7 % antrąjį ketvirtį. Naujausi duomenys ir apklausų rezultatai rodo plataus masto augimą. Mūsų pinigų politikos priemonės, palengvinusios finansinio įsiskolinimo mažinimą, toliau skatina vidaus paklausą. Asmeniniam vartojimui teigiamą poveikį daro dėl anksčiau įgyvendintų darbo rinkos reformų vis dar augantis užimtumas ir didėjantis namų ūkių turtas. Dėl labai palankių finansavimo sąlygų, augančio įmonių pelningumo ir didėjančios paklausos tebedidėja verslo investicijos. Pastaraisiais ketvirčiais taip pat toliau didėjo investicijos į būstą. Be to, plataus masto pasaulinis augimas skatina euro zonos eksportą.

Šį vertinimą iš esmės atspindi ir 2017 m. gruodžio mėn. Eurosistemos ekspertų euro zonos makroekonominės prognozės. Jose numatoma, kad metinis realusis BVP 2017 m. padidės 2,4 %, 2018 m. – 2,3 %, 2019 m. – 1,9 %, o 2020 m. – 1,7 %. Palyginti su 2017 m. rugsėjo mėn. ECB ekspertų makroekonominėmis prognozėmis, realiojo BVP augimo prognozė gerokai padidinta.

Su euro zonos ekonomikos augimo perspektyva siejama rizika iš esmės tebėra subalansuota. Viena vertus, stiprus ciklinis impulsas, skatinamas tebevykstančių lūkesčių rodiklių teigiamų pokyčių, artimiausiu laikotarpiu gali lemti ir daugiau teigiamų su augimu susijusių netikėtumų. Kita vertus, tebėra lėtesnio, negu prognozuota, augimo rizika, daugiausia susijusi su pasauliniais veiksniais ir užsienio valiutų rinkų pokyčiais.

Pagal išankstinį Eurostato įvertį, lapkričio mėn. metinė infliacija pagal SVKI euro zonoje buvo 1,5 % (spalio mėn. – 1,4 %). Pastaruoju metu iš dalies dėl specifinių veiksnių grynosios infliacijos rodikliai šiek tiek sumažėjo. Kalbant apie ateitį, remiantis dabartinėmis ateities naftos sandorių kainomis, galima teigti, kad bendrosios infliacijos metinis augimo tempas ateinančiais mėnesiais greičiausiai sulėtės – daugiausia dėl energijos kainas veikiančių bazės efektų – o paskui ims spartėti. Numatome, kad palaikoma mūsų pinigų politikos priemonių, tebesitęsiančio ekonomikos augimo, atitinkamai mažėjančio sąstingio ir sparčiau didėjančio darbo užmokesčio, vidutiniu laikotarpiu grynoji infliacija euro zonoje ir toliau pamažu didės.

Tokį vertinimą iš esmės patvirtina ir 2017 m. gruodžio mėn. Eurosistemos ekspertų makroekonominės prognozės euro zonai. Jose numatoma, kad 2017 m. metinė infliacija pagal SVKI bus 1,5 %, 2018 m. – 1,4 %, 2019 m. – 1,5 %, o 2020 m. – 1,7 %. Bendrosios infliacijos pagal SVKI prognozė, palyginti su 2017 m. rugsėjo mėn. ECB ekspertų makroekonominėmis prognozėmis, buvo padidinta daugiausia dėl didesnių naftos ir maisto produktų kainų.

Kalbant apie pinigų analizę, pažymėtina, kad platusis pinigų junginys (P3) toliau stabiliai didėja dėl ECB pinigų politikos priemonių poveikio ir likvidžiausių priemonių turėjimo mažų alternatyviųjų sąnaudų. P3 metinis augimo tempas 2017 m. spalio mėn. buvo 5,0 % (rugsėjo mėn. – 5,2 %). Plačiųjų pinigų kiekio augimą ir toliau labiausiai skatino siaurojo pinigų junginio P1 metinis augimas: spalio mėn. jis buvo 9,4 % (rugsėjo mėn. – 9,8 %).

Toliau gerėja paskolų privačiajam sektoriui rodikliai. Ši tendencija stebima nuo 2014 m. pradžios. Padidėjo paskolų ne finansų bendrovėms metinis augimo tempas – 2017 m. spalio mėn. jis buvo 2,9 % (rugsėjo mėn. – 2,4 %), o paskolų namų ūkiams metinis augimo tempas nepasikeitė ir sudarė 2,7 %.

Dėl pinigų politikos priemonių, taikomų nuo 2014 m. birželio mėn., toliau labai gerėja įmonių bei namų ūkių skolinimosi sąlygos ir galimybės gauti finansavimą, ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms, taip pat didėja kredito srautai visoje euro zonoje.

Apibendrinant galima pasakyti, kad tarpusavyje palyginti ekonominės analizės rezultatai ir pinigų analizės signalai patvirtina, kad reikia ir toliau išsaugoti aukštą skatinamosios pinigų politikos lygį tam, kad infliacija būtų tvariai sugrąžinta į mažesnį kaip 2 %, bet jam artimą lygį.

Kad mūsų taikomos pinigų politikos priemonės duotų maksimalią naudą, kitose politikos srityse taip pat būtina imtis ryžtingų priemonių ilgalaikio ekonomikos augimo potencialui stiprinti ir pažeidžiamumui mažinti. Visose euro zonos šalyse reikia daug ryžtingiau vykdyti struktūrines reformas, kad padidėtų atsparumas, sumažėtų struktūrinis nedarbas ir sparčiau didėtų euro zonos našumas bei augimo potencialas. Kalbant apie fiskalinę politiką, pasakytina, jog, sparčiau ir platesniu mastu augant ekonomikai, reikėtų didinti fiskalines atsargas. Tai ypač aktualu šalims, kurių valdžios sektoriaus įsiskolinimas tebėra didelis. Visoms šalims būtų naudinga dar labiau pasistengti, kad valstybės finansų struktūra taptų palankesnė augimui. Visiškas, skaidrus ir nuoseklus Stabilumo ir augimo pakto įgyvendinimas ir makroekonominio disbalanso procedūros taikymas visada ir visose šalyse tebėra būtina prielaida, kad padidėtų euro zonos ekonomikos atsparumas. Ekonominės ir pinigų sąjungos stiprinimas ir toliau yra vienas iš prioritetų. Valdančioji taryba palankiai vertina tebevykstančias diskusijas apie bankų sąjungos ir kapitalo rinkų sąjungos kūrimo užbaigimą ir apie tolesnį mūsų ekonominės ir pinigų sąjungos institucinės struktūros gerinimą.

Dabar esame pasirengę atsakyti į jūsų klausimus.

Dėl tikslios formuluotės, kuriai pritarė Valdančioji taryba, žr. tekstą anglų kalba.