Įvadinis pranešimas spaudos konferencijoje

ECB Pirmininkas Mario Draghi,
ECB pirmininko pavaduotojas Vítor Constâncio,
2016 m. rugsėjo 8 d., Frankfurtas prie Maino

Ponios ir ponai, man ir mano pavaduotojui labai malonu jus matyti mūsų spaudos konferencijoje. Dabar pristatysime, ką šiandien posėdyje svarstė Valdančioji taryba. Posėdyje dalyvavo ir Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Valdis Dombrovskis.

Remdamiesi savo reguliaria ekonomine ir pinigų analize, nusprendėme pagrindinių ECB palūkanų normų nekeisti. Mes tebemanome, kad jos nesikeis arba bus mažesnės dar gana ilgą laiką ir net gerokai ilgiau, negu kol bus vykdomos turto pirkimo programos. Dėl nestandartinių pinigų politikos priemonių – patvirtiname, kad turto bus perkama už 80 mlrd. eurų per mėnesį iki 2017 m. kovo pabaigos arba ilgiau, jei tai bus būtina, tačiau bet kokiu atveju tol, kol Valdančioji taryba įsitikins, kad infliacijos raida vėl tapo tvari ir atitinka siekį.

Šiandien aptarėme po ankstesnio mūsų posėdžio gautus ekonominės ir pinigų analizės duomenis ir naująsias ECB ekspertų parengtas makroekonomines prognozes. Nors iki šiol gauti duomenys rodo, kad euro zonos ekonomika yra atspari tebetvyrančiam pasauliniam ekonominiam ir politiniam neužtikrintumui, mūsų bazinis scenarijus toliau siejamas su lėtesnio, negu prognozuota, augimo rizika.

Įgyvendinamas mūsų parengtas visapusiškas pinigų politikos priemonių rinkinys padeda užtikrinti palankias finansavimo sąlygas ir palaikyti euro zonos ekonomikos atsigavimą. Todėl tebemanome, kad realusis BVP, nors ir nuosaikiai, bet didės, o infliacija euro zonoje artimiausiais mėnesiais pamažu kils, kaip buvo numatyta 2016 m. birželio mėnesio ekspertų prognozėse.

Valdančioji taryba ir toliau labai atidžiai stebės ekonomikos raidą bei padėtį finansų rinkoje. Palaikysime labai aukštą skatinimo pinigų politikos priemonėmis lygį, aprašytą mūsų ekspertų prognozėse ir būtiną, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija ir vėl taptų mažesnio kaip 2 %, bet jam artimo lygio. Prireikus reaguoti, imsimės visų pagal įgaliojimus turimų priemonių. O šiuo metu Valdančioji taryba atitinkamiems komitetams yra pavedusi įvertinti būdus, kaip užtikrinti sklandų mūsų pirkimo programos įgyvendinimą.

Dabar norėčiau išsamiau paaiškinti mūsų vertinimą, pradėdamas nuo ekonominės analizės. 2016 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, euro zonos realusis BVP padidėjo 0,3 % (2016 m. pirmąjį ketvirtį – 0,5 %). Gaunami duomenys rodo, kad 2016 m. trečiąjį ketvirtį ekonomika toliau augo panašiu tempu kaip ir antrąjį ketvirtį. Tebemanome, kad ekonomikos atsigavimas ir toliau turėtų būti nuosaikus. Vidaus paklausą tebeskatina mūsų pinigų politikos priemonių poveikis realiajai ekonomikai. Investavimo atsigavimą vis dar skatina palankios finansavimo sąlygos, gerėjanti paklausos perspektyva ir didėjantis įmonių pelningumas. Dėl anksčiau įgyvendintų struktūrinių reformų toliau augantis užimtumas ir vis dar palyginti mažos naftos kainos daro papildomą teigiamą poveikį namų ūkių realiosioms disponuojamosioms pajamoms ir atitinkamai asmeniniam vartojimui. Vertinama, kad euro zonoje fiskalinės politikos pozicija 2016 m. bus šiek tiek labiau skatinamoji, o 2017 ir 2018 m. taps iš esmės neutrali. Vis dėlto euro zonos ekonomikos atsigavimą turėtų slopinti sumenkusi užsienio paklausa – iš dalies dėl neužtikrintumo, kilusio dėl Jungtinės Karalystės referendumo rezultato, būtinybė koreguoti įvairių sektorių balansus ir vangus struktūrinių reformų įgyvendinimo tempas. Atsižvelgiant į tai, euro zonos ekonomikos perspektyva toliau siejama su lėtesnio, negu prognozuota, augimo rizika, daugiausia susijusia su išorės veiksniais.

Tai iš esmės parodo ir 2016 m. rugsėjo mėn. ECB ekspertų makroekonominės prognozės euro zonai. Jose numatoma, kad 2016 m. metinis realusis BVP padidės 1,7 %, o 2017 ir 2018 m. – po 1,6 %. Palyginti su 2016 m. birželio mėn. Eurosistemos ekspertų makroekonominėmis prognozėmis, realiojo BVP augimo prognozė šiek tiek sumažinta.

Pagal išankstinį Eurostato įvertį, 2016 m. rugpjūčio mėn. metinė infliacija pagal SVKI euro zonoje buvo tokia pati kaip ir liepos mėn., t. y. 0,2 %. Nors metinis energijos kainų lygis toliau didėjo, paslaugų ir pramonės prekių, neįskaitant energijos, kainos kilo truputį mažiau negu liepos mėn. Sprendžiant iš dabartinių naftos ateities sandorių kainų, tikėtina, kad kelis kitus mėnesius infliacijos lygis ir toliau bus mažas, o 2016 m. pabaigoje pradės šiek tiek didėti – daugiausia dėl metinio energijos kainų kitimo tempo bazės efektų. 2017 ir 2018 m. infliacijos lygis turėtų toliau didėti dėl mūsų pinigų politikos priemonių ir numatomo ekonomikos atsigavimo.

Tokį vertinimą patvirtina ir 2016 m. rugsėjo mėn. ECB ekspertų makroekonominės prognozės euro zonai. Jose numatoma, kad 2016 m. metinė infliacija pagal SVKI bus 0,2 %, 2017 m. – 1,2 %, o 2018 m. – 1,6 %. Palyginti su 2016 m. birželio mėn. Eurosistemos ekspertų makroekonominėmis prognozėmis, infliacijos pagal SVKI prognozė iš esmės nepakeista.

Kalbant apie pinigų analizę, pažymėtina, kad 2016 m. liepos mėn. toliau stabiliai didėjo platusis pinigų junginys (P3): metinis P3 augimo tempas buvo 4,8 % (birželio mėn. – 5,0 %). Kaip ir praėjusiais mėnesiais, metinį P3 augimą labiausiai skatino jo likvidžiausios sudedamosios dalys – siaurojo pinigų junginio P1 metinis augimo tempas liepos mėn. buvo 8,4 % (birželio mėn. – 8,7 %).

Toliau gerėjo paskolų augimo rodikliai. Ši tendencija stebima nuo 2014 m. pradžios. Paskolų ne finansų bendrovėms metinis kitimo tempas padidėjo ir 2016 m. liepos mėn. buvo 1,9 % (birželio mėn. – 1,7 %). Paskolų namų ūkiams metinis augimo tempas liepos mėn. nesikeitė ir sudarė 1,8 %. Nors bankų teikiamų kreditų raida teberodo uždelstą ryšį su verslo ciklu, kredito riziką ir tebevykstantį finansų ir ne finansų sektorių balansų koregavimą, stiprėjant nuo 2014 m. birželio mėn. taikomų pinigų politikos priemonių poveikiui vis labiau gerėja įmonių bei namų ūkių skolinimosi sąlygos ir didėja kredito srautai visoje euro zonoje.

Apibendrinant galima pasakyti, kad tarpusavyje palyginti ekonominės analizės rezultatai ir pinigų analizės signalai patvirtina, kad reikia išsaugoti labai aukštą skatinimo pinigų politikos priemonėmis lygį tam, kad infliacija būtų kuo greičiau sugrąžinta į mažesnį kaip 2 %, bet jam artimą lygį.

Svarbiausias pinigų politikos tikslas – palaikyti kainų stabilumą vidutiniu laikotarpiu, o kadangi ji vykdoma laikantis skatinamosios pozicijos, skatinamas ir ekonominis aktyvumas. Kaip Valdančioji taryba yra ne kartą pabrėžusi ir kaip ne kartą išsakyta europinėse ir tarptautinėse diskusijose, pažymime, jog siekiant, kad mūsų taikomos pinigų politikos priemonės duotų maksimalią naudą, daug ryžtingesnių priemonių būtina imtis kitose srityse, tiek nacionaliniu, tiek Europos lygmenimis. Reikia daug ryžtingiau vykdyti struktūrines reformas, kad sumažėtų nedarbas ir sparčiau didėtų potencialios gamybos apimtis euro zonoje. Struktūrines reformas būtina įgyvendinti visose euro zonos šalyse. Kad išaugtų investicijos ir sparčiau būtų kuriamos darbo vietos, būtina imtis priemonių našumui didinti ir verslo aplinkai gerinti, taip pat reikia sukurti tinkamą viešojo sektoriaus infrastruktūrą. Teigiamą postūmį siekiant šio tikslo duotų ir dabartinių investicinių iniciatyvų sustiprinimas bei J. C. Juncker plano išplėtimas, taip pat spartesnis kapitalo rinkų sąjungos kūrimas ir reformų, padėsiančių sumažinti neveiksnių paskolų apimtis, įgyvendinimas. Sparčiai ir veiksmingai vykdant struktūrines reformas, kartu taikant ir skatinamosios pinigų politikos priemones, ne tik spartės tvarus euro zonos ekonomikos augimas, bet ir didės euro zonos atsparumas pasauliniams sukrėtimams. Ekonomikos atsigavimas turi būti skatinamas ir fiskalinės politikos priemonėmis, tačiau ir toliau turi būti laikomasi Europos Sąjungos fiskalinių taisyklių. Visiškas ir nuoseklus Stabilumo ir augimo pakto įgyvendinimas visada ir visose šalyse tebėra būtina prielaida, kad būtų užtikrintas pasitikėjimas fiskaline sistema. Kartu visos šalys turėtų stengtis, kad fiskalinės politikos struktūra būtų palankesnė augimui.

Dabar esame pasirengę atsakyti į jūsų klausimus.

Dėl tikslios formuluotės, kuriai pritarė Valdančioji taryba, žr. tekstą anglų kalba.