Kas yra lyginamosios palūkanų normos?
2019 m. liepos 11 d. (atnaujinta 2024 m. rugsėjo 13 d.)
Kas yra lyginamosios palūkanų normos?
Palūkanų normų lyginamieji indeksai (dar vadinami bazinėmis palūkanų normomis arba tiesiog lyginamosiomis palūkanų normomis) – tai reguliariai atnaujinamos palūkanų normos, kurios yra skelbiamos viešai. Tai yra naudingas rodiklis, kuriuo galima remtis sudarant įvairias finansines sutartis, pavyzdžiui, dėl hipotekos ar banko sąskaitos kreditavimo, ir kitus sudėtingesnius finansinius sandorius.
Lyginamąsias palūkanų normas apskaičiuoja nepriklausoma institucija. Dažniausiai jos atspindi skolinimosi įvairiose rinkose kainą. Pavyzdžiui, lyginamosios palūkanų normos gali atspindėti, kiek bankams kainuoja skolintis vieniems iš kitų. Jos taip pat gali atspindėti, kiek bankams kainuoja pritraukti lėšų iš kitų šaltinių, pavyzdžiui, pensijų fondų, draudimo įmonių ir pinigų rinkos fondų.
Taigi, finansų sistemoje, bankų sistemoje ir visoje ekonomikoje lyginamosioms palūkanų normoms tenka svarbus vaidmuo. Tačiau kodėl konkrečiai jos yra tokios svarbios ir kodėl įvyko jų reforma?
Kodėl lyginamosios palūkanų normos yra svarbios?
Lyginamosios palūkanų normos plačiai naudojamos įvairiose mūsų ekonomikos srityse
Lyginamąsias palūkanų normas plačiai naudoja fiziniai asmenys ir organizacijos visoje ekonomikos sistemoje.
Pavyzdžiui, bankai jas taiko skolindami lėšas fiziniams asmenims arba įmonėms.
Bankas gali sutikti paskolinti pinigų įmonei už sutartą palūkanų normą, kuri apskaičiuojama prie tam tikros lyginamosios palūkanų normos pridėjus 2 %, o tai reiškia, kad įmonės mokamos palūkanos bus 2 % didesnės už to laikotarpio lyginamąją palūkanų normą. Vadinasi, lyginamajai palūkanų normai padidėjus – paskolos išlaidos padidės, o sumažėjus – sumažės. Šiuo atveju lyginamoji norma visoms sandoryje dalyvaujančioms šalims gali būti patikimas, nepriklausomas ir gana paprastas orientacinis rodiklis.
Bendrovės, bankai ir kitos organizacijos lyginamąsias palūkanų normas taip pat naudoja vertindamos savo balansinius straipsnius. Kitaip tariant, šios normos padeda apskaitos specialistui apskaičiuoti organizacijai priklausančio finansinio turto galutinę vertę.
Lyginamosiomis palūkanų normomis remiamasi ir sudarant sudėtingesnius finansinius sandorius, pavyzdžiui, leidžiant kintamųjų palūkanų normų vertybinius popierius, sudarant išankstinius ir apsikeitimo sandorius.
Kaip pavyzdį paimkime palūkanų normų apsikeitimo sandorį. Labai bendrai tariant, tai sandoris, kurį sudaro dvi šalys, sutinkančios padengti viena kitos palūkanų mokėjimus. Sudarant tokius apsikeitimo sandorius lyginamoji palūkanų norma gali būti naudojama bent vienai iš palūkanų normų, dėl kurių sudaromas tas sandoris, nustatyti. Tai padeda užtikrinti, kad sandoris visoms šalims būtų skaidrus, ir standartizuoti tam tikrus sutarties aspektus.
Lyginamosios palūkanų normos, be kita ko, dar naudojamos apskaičiuojant baudas už sąskaitų lėšų pereikvojimą, apskaičiuojant kai kurių mažmeninių indėlių palūkanas ir tariantis dėl mažmeninių hipotekos ir kitų paskolų palūkanų.
Lyginamosios palūkanų normos padeda centriniams bankams atlikti savo darbą
Lyginamosiomis palūkanų normomis savo darbe taip pat gali remtis centriniai bankai. Pavyzdžiui, ECB gali remtis lyginamosiomis palūkanų normomis vykdydamas savo uždavinį užtikrinti kainų stabilumą euro zonoje.
Lyginamosioms normoms tinkamai atspindint palūkanų normas, už kurias bankai skolina ir skolinasi, galėsime geriau suprasti, kaip veikia finansų rinkos ir koks yra lėšų prieinamumas euro zonoje. Į tai gali būti atsižvelgiama priimant sprendimus dėl pinigų politikos: žinant bankų galimybes gauti lėšų, galima įvertinti jų pajėgumą tas lėšas toliau skolinti įmonėms ir gyventojams. Visa tai galiausiai turi įtakos kainų lygiui.
Be to, žinodami dabartines lyginamąsias palūkanų normas, galime stebėti, kaip mūsų pinigų politikos sprendimai veikia praktiškai. Pavyzdžiui, norėdami įvertinti, kokį poveikį turės ECB sprendimas padidinti ar sumažinti palūkanų normas, galime stebėti euro lyginamųjų palūkanų normų pokyčius.
Kodėl lyginamosios palūkanų normos buvo reformuotos ir kas konkrečiai pasikeitė?
Lyginamosios palūkanų normos yra naudingos tol, kol yra laikomos patikimomis ir objektyviomis. Idealiu atveju jos turėtų būti skaidriai apskaičiuojamos ir lengvai bei viešai prieinamos. Jeigu sutartis yra pagrįsta patikima lyginamąja norma, nė viena iš šalių negalės sutartai palūkanų normai daryti įtakos. Tai reiškia, kad patikima palūkanų norma gali užtikrinti objektyvią ir neginčytiną sutarties vertę.
Dėl lyginamųjų palūkanų normų ekonominės reikšmės labai svarbu, kad jų patikimumas būtų užtikrintas aiškia valdymo struktūra ir skaidria metodika.
Atsižvelgiant į tai, pastaraisiais metais Europos lyginamosios palūkanų normos buvo iš esmės reformuotos. Daugelį šių reformų lėmė 2016 m. paskelbtas ir 2018 m. sausio mėn. įsigaliojęs ES lyginamųjų indeksų reglamentas.
| €STR | Euro trumpalaikio skolinimosi norma €STR atspindi euro zonoje esančių bankų turtu neužtikrinto euro vienos nakties skolinimosi didmeninėje rinkoje išlaidas. €STR norma skelbiama kiekvieną TARGET darbo dieną, remiantis ankstesnę TARGET darbo dieną (duomenų teikimo data „T“) atliktais sandoriais, už kuriuos buvo atsiskaityta, kurių išpirkimo data yra T+1 ir kurie laikomi įvykdytais įprastomis rinkos sąlygomis, todėl objektyviai atspindi rinkos normas. €STR pakeitė indeksą EONIA (ankstesnę euro vienos nakties lyginamąją palūkanų normą, kurią ECB skaičiavo Europos pinigų rinkų instituto (EMMI) vardu) po to, kai iš privačiojo sektoriaus atstovų sudaryta Nerizikingų palūkanų normų darbo grupė rinkos dalyviams rekomendavo EONIA palaipsniui pakeisti nauju indeksu – euro trumpalaikio skolinimosi norma (€STR). Ją ECB paskelbė 2019 m. spalio 2 d. Indeksas EONIA nebeskelbiamas nuo 2022 m. sausio 3 d. |
| EURIBOR | EURIBOR yra neužtikrintų sandorių lyginamoji rinkos palūkanų norma, apskaičiuojama keletui terminų (vienai savaitei, vienam, trims, šešiems ir dvylikai mėnesių). Ją administruoja Europos pinigų rinkų institutas (angl. EMMI). Kad ši lyginamoji norma atitiktų ES lyginamųjų indeksų reglamentą, EMMI patikslino EURIBOR apibrėžtį, nurodydamas, kad tai yra norma, kurią taikydami bankai Europos Sąjungai ir Europos laisvosios prekybos asociacijai (ELPA) priklausančiose ir priklausiusiose šalyse galėtų gauti finansavimą euro didmeninėje neužtikrintų sandorių rinkoje. EURIBOR taikoma vadinamoji mišri metodika. Taikant šį skaičiavimo metodą, kiek įmanoma, remiamasi tinkamais neužtikrintais rinkos sandoriais, o tais atvejais, kai tinkamų sandorių nėra, naudojami modeliu pagrįsti įverčiai, paremti sandoriais iš įvairių rinkų, glaudžiai susijusių su neužtikrinta euro pinigų rinka. |
2017 m. ECB nusprendė parengti euro trumpalaikio skolinimosi normą (€STR). Tai naujas lyginamasis indeksas, taikomas nuo 2019 m. spalio 2 d. Buvo numatyta, kad šis indeksas galėtų būti taikomas privačiajam sektoriui nebepalaikant savo vienos nakties lyginamojo indekso EONIA tęstinumo.
2018 m. iš privačiojo sektoriaus atstovų sudaryta Euro nerizikingų palūkanų normų darbo grupė rekomendavo indeksą EONIA pakeisti €STR, atsižvelgiant į rinkos dalyvių vertinimus.
Plačiau apie €STR
€STR yra sudaryta taip, kad atspindėtų, kiek bankas turi mokėti skolindamasis vienai nakčiai iš įvairių finansų sandorio šalių be užstato (šie sandoriai dar vadinami neužtikrintais). Tokios sandorio šalys gali būti bankai, pinigų rinkos fondai, investiciniai ar pensijų fondai ir kiti su finansais susiję subjektai, įskaitant centrinius bankus.
Tai reiškia, kad €STR aprėptis yra platesnė nei indekso EONIA, kurį apskaičiuojant buvo vertinami tik tarpbankiniai sandoriai. Be to, ECB apskaičiuoja €STR pagal faktinių sandorių duomenis, kuriuos, palyginti su EONIA, teikia daugiau bankų. Didesnė aprėptis saugo nuo manipuliavimo rizikos ir padeda užtikrinti, kad €STR patikimai atspindėtų neužtikrintų kreditų kainą euro zonoje.
Daugiau informacijos galite rasti 2018 m. birželio mėn. paskelbtoje Euro trumpalaikio skolinimosi normos (€STR) metodikoje ir tvarkoje, taip pat su €STR susijusių klausimų ir atsakymų skiltyje.