SPAUDOS KONFERENCIJA

ECB Pirmininkas Mario Draghi,
ECB pirmininko pavaduotojas Luis de Guindos,
Frankfurtas prie Maino, 2019 m. spalio 24 d.

Ponios ir ponai, man ir mano pavaduotojui labai malonu jus matyti mūsų spaudos konferencijoje. Dabar pristatysime, ką šiandien posėdyje, kuriame dalyvavo ir Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Valdis Dombrovskis bei kadenciją pradedanti ECB Pirmininkė Christine Lagarde, svarstė Valdančioji taryba.

Remdamiesi savo reguliaria ekonomine ir pinigų analize, nusprendėme pagrindinių ECB palūkanų normų nekeisti. Manome, kad jos nesikeis arba bus mažesnės tol, kol neįsitikinsime, kad infliacijos perspektyvos rodikliai prognozuojamu laikotarpiu užtikrintai artėja prie mažesnio negu 2 %, bet jam pakankamai artimo lygio ir kad grynosios infliacijos dinamika tai nuosekliai patvirtina.

Kaip buvo nuspręsta per praėjusį mūsų posėdį rugsėjo mėn., nuo lapkričio 1 d. atnaujinsime grynuosius pirkimus už 20 mlrd. eurų per mėnesį sumą pagal Valdančiosios tarybos turto pirkimo programą (TPP). Manome, kad pirkimai bus vykdomi tol, kol to reikės siekiant stiprinti skatinamąjį pinigų politikos palūkanų normų poveikį, ir bus sustabdyti netrukus prieš tai, kai pradėsime didinti pagrindines ECB palūkanų normas.

Be to, ketiname toliau reinvestuoti visas pagrindines sumas, gautas iš pagal TPP įsigytų vertybinių popierių išpirkimo suėjus jų terminui, dar gana ilgą laiką po to, kai pradėsime didinti pagrindines ECB palūkanų normas, ir bet kokiu atveju tol, kol tai bus reikalinga siekiant užtikrinti palankias likvidumo sąlygas ir palaikyti aukštą skatinamosios pinigų politikos lygį.

Valdančioji taryba dar kartą pabrėžė būtinybę vykdyti itin skatinamojo pobūdžio pinigų politiką ilgesnį laikotarpį, siekiant palaikyti spaudimą grynajai infliacijai ir bendrosios infliacijos raidą vidutiniu laikotarpiu. Visų pirma, Valdančiosios tarybos ateities gairės užtikrins, kad finansinės sąlygos susireguliuotų pagal infliacijos perspektyvos pokyčius. Be kokiu atveju, Valdančioji taryba, laikydamasi savo įsipareigojimo užtikrinti siekį atitinkantį infliacijos lygį, ir toliau yra pasirengusi atitinkamai koreguoti visas turimas priemones, kad užtikrintų tvarią infliacijos raidą siekiamo lygio link.

Nuo rugsėjo pradžioje vykusio Valdančiosios tarybos posėdžio gaunami duomenys patvirtina mūsų ankstesnį vertinimą, kad euro zonos ekonomikos augimo dinamika jau gana ilgą laiką yra silpna, kad išlieka nemaža lėtesnio, negu prognozuota, augimo rizika ir kad spaudimas infliacijai tebėra nedidelis. Kita vertus, augantis užimtumas ir kylantis darbo užmokestis ir toliau prisideda prie euro zonos ekonomikos atsparumo. Per praėjusį mūsų posėdį priimtais sprendimais dėl išsamaus pinigų politikos priemonių paketo suteikiame reikšmingą postūmį, padėsiantį užtikrinti, kad įmonėms ir namų ūkiams toliau gerėtų skolinimosi sąlygos. Visa tai paskatins euro zonos ekonomikos augimą, tolesnį vidaus kainų spaudimo didėjimą, taigi ir užtikrintą artėjimą prie siekiamo vidutinio laikotarpio infliacijos rodiklio.

Dabar norėčiau išsamiau paaiškinti mūsų vertinimą, pradėdamas nuo ekonominės analizės. Patvirtinta, kad 2019 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, euro zonos realusis BVP padidėjo 0,2 % (ankstesnį ketvirtį padidėjo 0,4 %). Gaunami ekonominiai ir apklausų duomenys ir toliau leidžia daryti išvadą, kad antrąjį šių metų pusmetį augimas bus teigiamas, nors ir šiek tiek lėtesnis. Augimo sulėtėjimas iš esmės susijęs su tuo, kad, užsitęsus pasauliniam neapibrėžtumui, kuris ir toliau slegia euro zonos apdirbamosios pramonės sektorių ir slopina investicijų didėjimą, tarptautinė prekyba tebėra vangi.

Kita vertus, paslaugų ir statybų sektoriai, nepaisant nedidelio sulėtėjimo, tebėra atsparūs. Euro zonos ekonomikos augimą ir toliau skatina palankios finansavimo sąlygos, tebedidėjantis užimtumas ir kylantis darbo užmokestis, šiek tiek laisvėjanti euro zonos fiskalinės politikos pozicija ir toliau auganti, nors ir truputį lėtesniu tempu, pasaulio ekonomika.

Euro zonos ekonomikos augimo perspektyva toliau siejama su lėtesnio, negu prognozuota, augimo rizika. Ši rizika kyla daugiausia dėl užsitęsusio neapibrėžtumo, susijusio su geopolitiniais veiksniais, didėjančia protekcionizmo grėsme ir besiformuojančių rinkų pažeidžiamumu.

2019 m. rugsėjo mėn. euro zonos metinė infliacija pagal SVKI sumažėjo iki 0,8 % (rugpjūčio mėn. buvo 1,0 %). Infliacijos sumažėjimą daugiausia lėmė mažesnis maisto ir energijos kainų kilimas. Atsižvelgiant į dabartines naftos ateities sandorių kainas, bendroji infliacija turėtų dar šiek tiek sumažėti, o metų pabaigoje – vėl didėti. Grynosios infliacijos rodikliai iš esmės ir toliau buvo nedideli, infliacijos lūkesčių rodikliai išliko maži. Nors, augant įtampai darbo rinkoje, darbo sąnaudų spaudimas sustiprėjo, dėl mažesnio augimo tempo šio spaudimo poveikis infliacijai persiduoda lėčiau. Vidutiniu laikotarpiu infliacija, skatinama mūsų pinigų politikos priemonių, tebesitęsiančio ekonomikos augimo ir užtikrintai kylančio darbo užmokesčio, turėtų didėti.

Kalbant apie pinigų analizę, pažymėtina, kad 2019 m. rugpjūčio mėn. plačiojo pinigų junginio (P3) augimas padidėjo iki 5,7 % (liepos mėn. jis buvo 5,1 %). Tvarus plačiojo pinigų junginio augimo tempas yra susijęs su bankų toliau teikiamais kreditais privačiajam sektoriui ir mažomis alternatyviosiomis sąnaudomis laikant P3. Iš visų plačiojo pinigų junginio sudedamųjų dalių jo augimą ir toliau labiausiai skatino siaurasis pinigų junginys P1.

Dėl tolesnio mūsų vykdomos skatinamosios pinigų politikos poveikio bankų skolinimo įkainiams toliau stabiliu tempu didėjo skolinimas įmonėms ir namų ūkiams. Paskolų ne finansų bendrovėms metinis augimo tempas padidėjo – 2019 m. rugpjūčio mėn. jis buvo 4,3 % (2019 m. liepos mėn. – 4,0 %), o paskolų namų ūkiams metinis augimo tempas nepasikeitė ir rugpjūčio mėn. sudarė 3,4 %. 2019 m. trečiojo ketvirčio euro zonos bankų apklausos dėl skolinimo sąlygų rezultatai rodo, kad kredito standartai šiek tiek sušvelnėjo ir paskolų namų ūkiams paklausa padidėjo, o paskolų įmonėms paklausa iš esmės nepakito. Mūsų vykdoma skatinamoji pinigų politika padės išsaugoti palankias bankų skolinimo sąlygas ir toliau užtikrins galimybes gauti finansavimą, visų pirma mažosioms ir vidutinėms įmonėms.

Apibendrinant pažymėtina, kad tarpusavyje palyginti ekonominės analizės rezultatai ir pinigų analizės signalai patvirtina, jog aukštas skatinamosios pinigų politikos lygis tebėra būtinas tam, kad infliacija vidutiniu laikotarpiu ir toliau tvariai artėtų prie mažesnio kaip 2 %, bet jam artimo lygio.

Kad mūsų taikomos pinigų politikos priemonės duotų maksimalią naudą, ilgesnio laikotarpio ekonomikos augimo galimybėms didinti, visuminei paklausai dabartinėmis aplinkybėmis skatinti ir pažeidžiamumui mažinti būtina imtis ryžtingesnių veiksmų ir kitose politikos srityse. Euro zonos šalyse reikia daug ryžtingiau įgyvendinti struktūrinę politiką, kad padidėtų euro zonos našumas ir augimo potencialas, sumažėtų struktūrinis nedarbas ir padidėtų atsparumas. 2019 m. konkrečioms šalims skirtomis rekomendacijomis turėtų būti remiamasi kaip atitinkamomis gairėmis.

Kalbant apie fiskalinę politiką, pažymėtina, kad šiuo metu truputį laisvėjanti euro zonos fiskalinės politikos pozicija šiek tiek skatina ekonominį aktyvumą. Prastėjant ekonomikos perspektyvoms ir esant vis dar didelei lėtesnio, negu prognozuota, augimo rizikai, fiskalinio manevravimo galimybę turinčios vyriausybės turėtų reaguoti laiku ir veiksmingai. Aukštą valstybės skolos lygį turinčių šalių vyriausybės turi vykdyti atsargią politiką ir siekti nustatytų struktūrinio balanso rodiklių, nes tai sudarytų sąlygas savaiminėms stabilizavimo priemonėms laisvai veikti. Visos šalys turėtų dėti daugiau pastangų, kad užtikrintų augimui palankesnę viešųjų finansų struktūrą.

Tam, kad euro zonos ekonomika būtų atsparesnė, būtina visose šalyse ilgainiui skaidriai ir nuosekliai įgyvendinti Europos Sąjungos fiskalinio ir ekonominio valdymo sistemą. Gerinti ekonominės ir pinigų sąjungos veikimą ir toliau yra vienas iš prioritetų. Valdančioji taryba teigiamai vertina atliekamą darbą ir primygtinai ragina imtis tolesnių konkrečių ir ryžtingų veiksmų, kad būtų baigtos kurti bankų sąjunga ir kapitalo rinkų sąjunga.

Dabar esame pasirengę atsakyti į jūsų klausimus.

Dėl tikslios formuluotės, kuriai pritarė Valdančioji taryba, žr. tekstą anglų kalba.