SPAUDOS KONFERENCIJA

ECB Pirmininkas Mario Draghi,
ECB pirmininko pavaduotojas Vítor Constâncio,
Talinas, 2017 m. birželio 8 d.

Ponios ir ponai, man ir mano pavaduotojui labai malonu jus matyti mūsų spaudos konferencijoje. Noriu padėkoti valdytojui p. Hansson už svetingumą ir išreikšti ypatingą padėką visiems jo darbuotojams už šiandien puikiai suorganizuotą Valdančiosios tarybos posėdį. Dabar pristatysime, ką šiandien posėdyje svarstė Valdančioji taryba.

Remdamiesi savo reguliaria ekonomine ir pinigų analize, nusprendėme pagrindinių ECB palūkanų normų nekeisti. Manome, kad jos nesikeis dar gana ilgą laiką ir net gerokai ilgiau, negu bus vykdoma turto pirkimo programa. Dėl nestandartinių pinigų politikos priemonių – patvirtiname, kad turto už dabartinę 60 mlrd. eurų per mėnesį sumą bus perkama iki 2017 m. gruodžio pabaigos arba ilgiau, jei tai bus būtina, tačiau bet kokiu atveju tol, kol Valdančioji taryba įsitikins, kad infliacijos raida vėl tapo tvari ir atitinka siekį. Grynieji pirkimai bus vykdomi kartu reinvestuojant lėšas, gautas iš pagal turto pirkimo programą įsigytų vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų terminui.

Mūsų pinigų politikos priemonės ir toliau padeda išsaugoti labai palankias finansavimo sąlygas, būtinas, kad infliacija vidutiniu laikotarpiu vėl taptų mažesnio kaip 2 %, bet jam artimo lygio. Nuo balandžio pabaigoje vykusio mūsų posėdžio pinigų politikos klausimais gauta informacija patvirtina, kad euro zonos ekonomikos augimas yra spartesnis. Numatoma, kad ekonomika augs šiek tiek sparčiau, negu buvo prognozuota. Manome, kad su ekonomikos augimo perspektyva siejama rizika iš esmės yra subalansuota.

Vis dėlto ekonomikos augimas dar nėra paskatinęs spartesnio infliacijos didėjimo. Grynosios infliacijos rodikliai tebėra maži. Kad spaudimas grynajai infliacijai sustiprėtų ir vidutiniu laikotarpiu norima linkme stumtelėtų bendrąją infliaciją, vis dar reikalingas labai aukštas skatinimo pinigų politikos priemonėmis lygis. Jeigu perspektyva taps mažiau palanki arba jeigu finansinės sąlygos taps nesuderinamos su grįžimu prie tvarios infliacijos raidos, esame pasirengę padidinti mūsų vykdomos turto pirkimo programos apimtį ir (arba) trukmę.

Dabar norėčiau išsamiau paaiškinti mūsų vertinimą, pradėdamas nuo ekonominės analizės. 2017 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, euro zonos realusis BVP padidėjo 0,6 % (2016 m. paskutinį ketvirtį padidėjo 0,5 %). Gaunami duomenys, konkrečiau – apklausų rezultatai, ir toliau rodo, kad augimas bus stabilus ir plačiai apimantis. Mūsų pinigų politikos priemonių poveikis palengvino finansinio įsiskolinimo mažinimą ir turėtų toliau skatinti vidaus paklausą. Visų pirma investicijų atsigavimą ir toliau skatina labai palankios finansavimo sąlygos ir didėjantis įmonių pelningumas. Dėl anksčiau įgyvendintų darbo rinkos reformų padidėjęs užimtumas daro teigiamą poveikį realiosioms disponuojamosioms pajamoms ir asmeniniam vartojimui. Be to, pasaulio ekonomikos atsigavimas vis labiau skatina prekybą ir euro zonos eksportą. Tačiau, nepaisant padarytos pažangos, ekonomikos augimo perspektyvas toliau slopina vangus struktūrinių reformų įgyvendinimo tempas, ypač produktų rinkose, ir dar nebaigtas įvairių sektorių balansų koregavimo procesas.

Tokį vertinimą iš esmės patvirtina ir gegužės pabaigoje baigtos rengti 2017 m. birželio mėn. Eurosistemos ekspertų makroekonominės prognozės euro zonai. Šios prognozės gali pasitvirtinti tik su sąlyga, kad bus visapusiškai įgyvendintos visos mūsų pinigų politikos priemonės. Prognozuojama, kad 2017 m. metinis realusis BVP padidės 1,9 %, 2018 m. – 1,8 %, o 2019 m. – 1,7 %. Palyginti su 2017 m. kovo mėn. ECB ekspertų makroekonominėmis prognozėmis, prognozuojamu laikotarpiu numatomas didesnis realiojo BVP augimas.

Su euro zonos ekonomikos augimo perspektyva siejama rizika iš esmės yra subalansuota. Viena vertus, dėl šiuo metu palankaus ciklinio impulso didėja tikimybė, kad ekonomikos pakilimas bus didesnis, negu tikėtasi. Kita vertus, tebėra lėtesnio, negu prognozuota, augimo rizika, susijusi daugiausia su pasauliniais veiksniais.

Pagal išankstinį Eurostato įvertį, 2017 m. gegužės mėn. metinė infliacija pagal SVKI euro zonoje buvo 1,4 % (balandžio mėn. – 1,9 %, o kovo mėn. – 1,5 %). Kaip ir buvo tikėtasi, pastarojo meto infliacijos lygio svyravimai buvo daugiausia susiję su energijos kainomis ir velykiniu laikotarpiu padidėjusiomis paslaugų kainomis. Vertinant ateities perspektyvas, pažymėtina, kad, atsižvelgiant į dabartines naftos ateities sandorių kainas, bendroji infliacija artimiausius mėnesius turėtų svyruoti ties dabartiniu lygiu. Kadangi vis dar juntamas nepanaudotų išteklių neigiamas poveikis vidaus darbo užmokesčio ir kainų nustatymui, grynosios infliacijos rodikliai tebėra maži ir dar nėra įtikinančių jų didėjimo požymių. Vidutiniu laikotarpiu grynoji infliacija turėtų didėti tik pamažu dėl mūsų pinigų politikos priemonių, tebevykstančio ekonomikos augimo ir atitinkamai mažėjančio sąstingio.

Tokį vertinimą iš esmės patvirtina ir 2017 m. birželio mėn. Eurosistemos ekspertų makroekonominės prognozės euro zonai. Jose numatoma, kad 2017 m. metinė infliacija pagal SVKI bus 1,5 %, 2018 m. – 1,3 %, o 2019 m. – 1,6 %. Infliacijos pagal SVKI prognozė, palyginti su 2017 m. kovo mėn. ECB ekspertų makroekonominėmis prognozėmis, buvo sumažinta daugiausia dėl mažesnių naftos kainų.

Kalbant apie pinigų analizę, pažymėtina, kad platusis pinigų junginys (P3) toliau stabiliai didėja: jo metinis augimo tempas 2017 m. balandžio mėn. buvo 4,9 % (kovo mėn. – 5,3 %). Kaip ir praėjusiais mėnesiais, metinį P3 augimą labiausiai skatino jo likvidžiausios sudedamosios dalys – siaurojo pinigų junginio P1 metinis augimo tempas 2017 m. balandžio mėn. buvo 9,2 % (kovo mėn. – 9,1 %).

Toliau gerėjo paskolų privačiajam sektoriui augimo rodikliai. Ši tendencija stebima nuo 2014 m. pradžios. Padidėjo paskolų ne finansų bendrovėms metinis augimo tempas  – 2017 m. balandžio mėn. jis buvo 2,4 % (kovo mėn. – 2,3 %), o paskolų namų ūkiams metinis augimo tempas nepasikeitė ir balandžio mėn. sudarė 2,4 %. Dėl pinigų politikos priemonių, taikomų nuo 2014 m. birželio mėn., toliau labai gerėja įmonių bei namų ūkių skolinimosi sąlygos ir galimybės gauti finansavimą, ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms, tad padidėjo ir kredito srautai visoje euro zonoje.

Apibendrinant galima pasakyti, jog tarpusavyje palyginti ekonominės analizės rezultatai ir pinigų analizės signalai patvirtina, kad reikia ir toliau išsaugoti labai aukštą skatinamosios pinigų politikos lygį tam, kad infliacija būtų tvariai sugrąžinta į mažesnį kaip 2 %, bet jam artimą lygį.

Siekiant, kad mūsų taikomos pinigų politikos priemonės duotų maksimalią naudą, daug ryžtingesnių priemonių ekonomikos augimui stiprinti būtina imtis ir kitose srityse. Reikia daug ryžtingiau vykdyti struktūrines reformas, kad padidėtų atsparumas, sumažėtų struktūrinis nedarbas ir sparčiau didėtų našumas bei augtų potencialios gamybos apimtis. Kalbant apie fiskalinę politiką, pasakytina, jog visoms šalims būtų naudinga dar labiau stengtis padaryti valstybės finansų struktūrą palankesnę augimui. Visiškas, skaidrus ir nuoseklus Stabilumo ir augimo pakto įgyvendinimas ir makroekonominio disbalanso procedūros taikymas visada ir visose šalyse tebėra būtina prielaida, kad padidėtų euro zonos ekonomikos atsparumas.

Dabar esame pasirengę atsakyti į jūsų klausimus.

Dėl tikslios formuluotės, kuriai pritarė Valdančioji taryba, žr. tekstą anglų kalba.