SPAUDOS KONFERENCIJA

ECB Pirmininkė Christine Lagarde,
ECB pirmininko pavaduotojas Luis de Guindos

Frankfurtas prie Maino, 2020 m. gruodžio 10 d.

Ponios ir ponai, man ir mano pavaduotojui labai malonu jus matyti mūsų spaudos konferencijoje. Pristatysime, ką šiandien posėdyje, kuriame dalyvavo ir Europos Komisijos vykdomasis pirmininko pavaduotojas Valdis Dombrovskis, nusprendė Valdančioji taryba.

Nors trečiąjį ketvirtį ekonominis aktyvumas padidėjo daugiau, negu tikėtasi, o naujienos apie galimybes pradėti vakcinaciją teikia vilčių, pandemija ir toliau kelia rimtą grėsmę visuomenės sveikatai ir euro zonos bei viso pasaulio ekonomikai. Padidėjęs užsikrėtimo COVID-19 atvejų skaičius ir dėl to taikomos viruso plitimo ribojimo priemonės labai slopina euro zonos ekonominį aktyvumą– numatoma, kad 2020 m. ketvirtąjį ketvirtį jis sumažėjo. Nors apdirbamosios pramonės sektorius veiklą tęsia pakankamai sėkmingai, paslaugų sektoriaus veikla, didėjant užsikrėtusiųjų skaičiui ir dėl to atsirandant naujoms socialinės sąveikos ir judumo ribojimo priemonėms, yra labai suvaržyta. Mažos paklausos ir didelio darbo ir produktų rinkų sąstingio kontekste infliacija tebėra labai nedidelė. Apskritai, gaunami duomenys ir mūsų ekspertų prognozės rodo, kad artimiausiu metu pandemijos poveikis ekonomikai bus stipresnis, o infliacija bus nedidelė ilgiau, negu buvo numatyta.

Atsižvelgdama į neigiamas naujos pandemijos bangos pasekmes ekonomikai, Valdančioji taryba šiandien pakoregavo savo pinigų politikos priemones, kaip aprašyta toliau.

Pirma, Valdančioji taryba nusprendė pagrindinių ECB palūkanų normų nekeisti. Manome, kad ECB pagrindinės palūkanų normos nesikeis arba bus mažesnės tol, kol neįsitikinsime, kad infliacijos perspektyvos rodikliai prognozuojamu laikotarpiu užtikrintai artėja prie mažesnio negu 2 %, bet jam pakankamai artimo lygio ir kad grynosios infliacijos dinamika tai nuosekliai patvirtina.

Antra, nusprendėme padidinti specialiajai pandeminei pirkimo programai (SPPP) numatytą sumą 500 mlrd. eurų – iki bendros 1 850 mlrd. eurų sumos. Taip pat pratęsėme grynųjų turto pirkimų pagal SPPP terminą bent iki 2022 m. kovo pabaigos. Bet kokiu atveju grynuosius turto pirkimus vykdysime tol, kol, Valdančiosios tarybos vertinimu, pasibaigs koronaviruso sukeltos krizės etapas.

Pirkimus pagal SPPP vykdysime, kad šiuo pratęstu laikotarpiu išsaugotume palankias finansavimo sąlygas. Juos vykdysime lanksčiai, atsižvelgdami į rinkos sąlygas ir siekdami išvengti finansavimo sąlygų griežtinimo, nes tai būtų nesuderinama su siekiu atsverti pandemijos daromą neigiamą poveikį numatomai infliacijos raidai. Be to, pirkimus lanksčiai skirstant laiko atžvilgiu, tarp skirtingų turto klasių ir jurisdikcijų ir toliau bus užtikrinamas sklandus pinigų politikos poveikio perdavimas. Jeigu palankias finansavimo sąlygas galima palaikyti vykdant turto pirkimus neišnaudojant visos gryniesiems pirkimams pagal SPPP numatytos sumos per tam numatytą laiką, nebūtina ją visą išnaudoti. Šią sumą lygiai taip pat galima pakoreguoti, jeigu to reikėtų, kad būtų palaikytos palankios finansavimo sąlygos ir taip būtų atsvertas neigiamas pandemijos poveikis infliacijos raidai.

Laikotarpio, kuriuo vykdomi pirkimai pagal SPPP, pratęsimas susijęs su tuo, kad yra ilgiau juntamas neigiamas pandemijos poveikis ekonomikai ir infliacijai. Tai padeda palaikyti rinkos veikimą ir sustiprina pagalbą, teikiamą mūsų skatinamosios pinigų politikos priemonėmis. Palankių finansavimo sąlygų išsaugojimas pandemijos laikotarpiu padės sumažinti neapibrėžtumą ir sustiprinti pasitikėjimą, o tai padės padidinti vartojimo išlaidas ir verslo investicijas ir galiausiai paspartins ekonomikos atsigavimą ir padės atsverti pandemijos daromą neigiamą poveikį numatomai infliacijos raidai.

Taip pat nusprendėme pratęsti pagrindinių sumų, gautų iš pagal SPPP įsigytų vertybinių popierių išpirkimo suėjus jų terminui, reinvestavimą bent iki 2023 m. pabaigos. Bet kokiu atveju nuoseklus SPPP portfelio mažinimas pasibaigus reinvestavimo terminui ateityje bus valdomas siekiant išvengti trikdžių tinkamam pinigų politikos pobūdžiui užtikrinti.

Trečia, Valdančioji taryba nusprendė dar pakoreguoti trečiosios serijos tikslinių ilgesnės trukmės refinansavimo operacijų (TITRO III) sąlygas – nusprendėme dvylika mėnesių, t. y. iki 2022 m. birželio mėn., pratęsti laikotarpį, kuriuo bus taikomos gerokai palankesnės sąlygos. Be to, 2021 m. birželio–gruodžio mėn. vykdysime tris papildomas operacijas. Taip pat nusprendė bendrą sumą, kurią sandorio šalys galės pasiskolinti vykdant TITRO III operacijas, padidinti iki 55 % (buvo 50 %) jų tinkamų paskolų sumos. Siekiant skatinti bankus palaikyti dabartinį jų skolinimo lygį, nustatyta, kad pakoreguotomis TITRO III operacijų skolinimosi sąlygomis galės naudotis tik naująjį skolinimo lygio tikslą pasiekę bankai. Su pandemija susijęs nedidelių palūkanų taikymo TITRO III operacijoms laikotarpio pratęsimas, papildomos operacijos ir sumos, kurią bus galima pasiskolinti, padidinimas padės išsaugoti labai palankias finansavimo sąlygas bankams. Tai padės užtikrinti, kad jie galėtų ir toliau skolinti palankiomis sąlygomis ir turėtų pakankamai likvidumo, kad galėtų teikti paskolas namų ūkiams ir įmonėms.

Ketvirta, nusprendėme pratęsti įkaitui taikomų sąlygų švelninimo priemonių, dėl kurių priėmėme sprendimus 2020 m. balandžio 7 ir 22 d., taikymą iki 2022 m. birželio mėn. Pratęsus šių priemonių taikymą ir toliau bus užtikrinama, kad bankai galėtų maksimaliai pasinaudoti Eurosistemos likvidumo operacijomis, ypač pakoreguotomis TITRO. Įkaitui taikomų sąlygų švelninimo priemones Valdančioji taryba iš naujo įvertins iki 2022 m. birželio mėn. siekdama užtikrinti, kad tai neturėtų neigiamo poveikio Eurosistemos sandorio šalių dalyvavimui TITRO III operacijose.

Penkta, Valdančioji taryba nusprendė 2021 m. pasiūlyti keturias papildomas specialiąsias pandemines ilgesnės trukmės refinansavimo operacijas (SPITRO), kurios ir toliau bus veiksminga likvidumo užtikrinimo priemonė.

Šešta, pagal mūsų turto pirkimo programą (TPP) vykdomi grynieji pirkimai ir toliau bus vykdomi už 20 mlrd. eurų per mėnesį sumą. Mes tebemanome, kad mėnesiniai grynieji turto pirkimai pagal TPP bus vykdomi tol, kol to reikės siekiant stiprinti skatinamąjį mūsų pinigų politikos palūkanų normų poveikį, ir bus sustabdyti netrukus prieš tai, kai pradėsime didinti pagrindines ECB palūkanų normas.

Be to, ketiname toliau reinvestuoti visas pagrindines sumas, gautas iš pagal TPP įsigytų vertybinių popierių išpirkimo suėjus jų terminui, dar gana ilgą laiką po to, kai pradėsime didinti pagrindines ECB palūkanų normas, ir bet kokiu atveju tol, kol tai bus reikalinga siekiant užtikrinti palankias likvidumo sąlygas ir aukštą skatinamosios pinigų politikos lygį.

Septinta, centriniams bankams skirta Eurosistemos atpirkimo sandorių priemonė (EUREP) ir visos laikinos apsikeitimo ir atpirkimo linijos su ne euro zonos centriniais bankais bus pratęstos iki 2022 m. kovo mėn.

Galiausia nusprendėme toliau vykdyti įprastines skolinimo operacijas kaip fiksuotųjų palūkanų aukcionus pagal vyraujančias rinkos sąlygas, paskirstant visą sumą, tol, kol bus reikalinga.

Pranešimai spaudai, kuriuose bus pateikta daugiau informacijos apie Valdančiosios tarybos priimtas priemones, bus paskelbti šiandien 15.30 val. Vidurio Europos laiku.

Pinigų politikos priemonės, dėl kurių šiandien susitarta, padės išlaikyti palankias finansavimo sąlygas pandemijos laikotarpiu ir taip užtikrinti kreditų teikimą visiems ekonomikos sektoriams siekiant paskatinti ekonominę veiklą ir vidutiniu laikotarpiu palaikyti kainų stabilumą. Kartu tebėra didelis neapibrėžtumas, taip pat ir dėl pandemijos dinamikos ir vakcinacijos pradžios. Mes taip pat toliau stebėsime valiutų kurso raidą, kad galėtume įvertinti jos galimą poveikį infliacijos perspektyvai vidutiniu laikotarpiu. Todėl, laikydamiesi simetrinio tikslo ir savo įsipareigojimo užtikrinti siekį atitinkantį infliacijos lygį, esame pasirengę atitinkamai koreguoti visas turimas priemones, kad infliacija tvariai artėtų prie siekiamo lygio.

Dabar norėčiau išsamiau paaiškinti mūsų vertinimą, pradėdama nuo ekonominės analizės. 2020 m. pirmąjį pusmetį labai susitraukęs, euro zonos realusis BVP trečiąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, vėl labai padidėjo ir sudarė 12,5 %, tačiau tebebuvo gerokai mažesnis nei prieš pandemiją. Numatoma, kad antra pandemijos banga ir su ja susijusios nuo spalio vidurio sustiprintos viruso plitimo ribojimo priemonės ketvirtąjį ketvirtį vėl gerokai sumažins ekonominį aktyvumą, tačiau ne tiek, kiek antrąjį šių metų ketvirtį.

Ekonomikos raida įvairiuose sektoriuose vis dar nevienoda – paslaugų sektorių nepalankiau nei pramonės sektorių veikia naujos socialinės sąveikos ir judumo ribojimo priemonės. Nors fiskalinės politikos priemonėmis užtikrinama parama namų ūkiams ir įmonėms, vartotojai, atsižvelgdami į pandemiją ir jos padarinius užimtumui ir uždarbiui, toliau elgiasi atsargiai. Be to, silpnesni balansai ir neapibrėžtumas dėl ekonominės perspektyvos slopina verslo investicijas.

Vertinant ateities perspektyvas, pažymėtina, jog naujienos apie galimybes pradėti vakcinaciją leidžia užtikrinčiau numatyti, kad ši sveikatos krizė bus pamažu įveikta. Tačiau užtruks laiko, kol pakankamai daug žmonių įgaus imunitetą, todėl negalima atmesti tikimybės, kad vis dar kils naujos infekcijos bangos, keldamos grėsmę visuomenės sveikatai ir ekonomikos perspektyvai. Vidutiniu laikotarpiu euro zonos ekonomikos atsigavimą turėtų skatinti palankios finansavimo sąlygos, skatinamoji fiskalinė politika bei dėl atšaukiamų ribojimo priemonių ir sumažėjusio neapibrėžtumo atsigaunanti paklausa.

Tokį vertinimą iš esmės patvirtina ir 2020 m. gruodžio mėn. Eurosistemos ekspertų makroekonominėse prognozėse euro zonai numatytas bazinis scenarijus. Prognozuojama, kad 2020 m. realiojo BVP metinis augimo tempas bus -7,3 %, 2021 m. – 3,9 %, 2022 m. – 4,2 %, o 2023 m. – 2,1 %. Palyginti su 2020 m. rugsėjo mėn. ECB ekspertų makroekonominėmis prognozėmis, ekonominio aktyvumo trumpuoju laikotarpiu prognozė buvo sumažinta, tačiau manoma, kad vidutiniu laikotarpiu ji vėl iš esmės pasieks rugsėjo mėn. bazinėse prognozėse numatytą lygį.

Apskritai euro zonos ekonomikos perspektyva truputį pagerėjo, tačiau vis dar siejama su lėtesnio, negu prognozuota, augimo rizika. Nors naujienos apie galimybes pradėti vakcinaciją artimiausioje ateityje teikia vilčių, prastesnių ekonomikos augimo perspektyvų rizika vis dar susijusi su pandemijos padariniais ekonominėms ir finansinėms sąlygoms.

Pagal išankstinį Eurostato įvertį, lapkričio mėn. metinė infliacija euro zonoje nepasikeitė ir buvo -0,3 %. Atsižvelgiant į naftos kainų raidą ir į laikiną PVM tarifo sumažinimą Vokietijoje, tikėtina, kad bendroji infliacija tebebus neigiama iki 2021 m. pradžios. Vėliau, pasibaigus laikinam PVM tarifų Vokietijoje sumažinimui ir dėl energijos kainas didinančių bazės efektų bendroji infliacija turėtų padidėti. Be to, dėl nedidelės paklausos, ypač turizmo ir su kelionėmis susijusiuose sektoriuose, taip pat dėl mažesnio spaudimo didinti darbo užmokestį ir sustiprėjusio euro kurso, kainų spaudimas, manoma, tebebus nedidelis. Pandemijos poveikiui nykstant, dėl skatinamosios pinigų ir fiskalinės politikos poveikio atsigausianti paklausa vidutiniu laikotarpiu turėtų didinti infliaciją. Rinkos ir apklausų duomenimis pagrįsti ilgesnio laikotarpio infliacijos lūkesčiai tebėra žemi.

Tokį vertinimą iš esmės patvirtina ir 2020 m. gruodžio mėn. Eurosistemos ekspertų makroekonominėse prognozėse euro zonai numatytas bazinis scenarijus. Numatoma, kad 2020 m. metinė infliacija pagal SVKI bus 0,2 %, 2021 m. – 1,0 %, 2022 m. – 1,1 %, o 2023 m. – 1,4 %. Palyginti su 2020 m. rugsėjo mėn. ECB ekspertų makroekonominėmis prognozėmis, infliacijos prognozė 2020 ir 2022 m. sumažinta.

Analizuojant pinigų raidą, pažymėtina, kad pinigų junginio P3 metinis augimo tempas iš esmės nesikeitė ir 2020 m. spalio mėn. buvo 10,5 %. Spartų pinigų junginio augimą skatino Eurosistemos vykdomi turto pirkimai – tai tapo pagrindiniu pinigų kūrimo šaltiniu. Atsižvelgiant į tai, kad pirmenybė vis dar teikiama likvidumui pinigų turinčiame sektoriuje ir į mažas likvidžiausių pinigų formų laikymo alternatyviąsias sąnaudas, pinigų junginio P3 augimą ir toliau labiausiai skatino siaurasis pinigų junginys P1.

Nors paskolų privačiam sektoriui augimas stabilizavosi, augimo tempas vis dar buvo didesnis nei prieš COVID-19 pandemiją. Pirmaisiais pandemijos mėnesiais labai padidėjęs paskolų ne finansų bendrovėms metinis augimo tempas spalio mėn. sumažėjo iki 6,8 % (rugsėjo mėn. buvo 7,1 %). Kaip rodo mūsų atlikta bankų apklausa dėl skolinimo sąlygų euro zonoje 2020 m. trečiąjį ketvirtį, tai lėmė mažėjantis likvidumo kritiniais atvejais poreikis, sumažėjusios investicijos ir sugriežtintos paskolų teikimo įmonėms sąlygos. Metinis paskolų namų ūkiams augimo tempas spalio mėn., palyginti su rugsėjo mėn., nepasikeitė ir sudarė 3,1 %.

Apskritai mūsų politikos priemonės kartu su šalių vyriausybių ir Europos institucijų priimtomis priemonėmis tebėra labai svarbios siekiant palaikyti bankų skolinimo sąlygas ir užtikrinti galimybę gauti finansavimą, visų pirma tiems, kuriems pandemija daro didžiausią poveikį.

Apibendrinant pažymėtina, kad tarpusavyje palyginti ekonominės analizės rezultatai ir pinigų analizės signalai patvirtina, jog aukštas skatinamosios pinigų politikos lygis yra būtinas tam, kad būtų skatinama ekonominė veikla ir kad infliacija vidutiniu laikotarpiu užtikrintai artėtų prie mažesnio kaip 2 %, bet jam artimo lygio.

Kalbant apie fiskalinę politiką, pažymėtina, kad, staiga smukus euro zonos ekonomikos augimui, tebėra būtinas ambicingas ir suderintas fiskalinės politikos pobūdis. Fiskalinės priemonės, kurių imamasi reaguojant į pandemijos sukeltą krizę, turėtų būti kuo tikslingesnės ir laikinos. Tačiau dėl mažos įmonių ir namų ūkių sukuriamos paklausos ir padidėjusios rizikos, kad atsigavimas prasidės vėliau, turint omenyje dėl antrosios pandemijos bangos įvedamus naujus apribojimus, būtinas tolesnis skatinimas nacionalinės fiskalinės politikos priemonėmis. Europos Vadovų Tarybos patvirtintos trys apsauginės priemonės darbuotojams, verslui ir valstybėms dabartinėje situacijoje yra svarbi finansinė parama.

Valdančioji taryba pripažįsta priemonių paketo „Next Generation EU“ svarbą ir pabrėžia, kad jis turi būti pradėtas įgyvendinti nedelsiant. Ji ragina valstybes nares naudoti lėšas produktyvioms viešosioms išlaidoms ir vykdyti produktyvumą didinančią struktūrinę politiką. Taip programa „Next Generation EU“ padės užtikrinti spartesnį, stipresnį ir tolygesnį atsigavimą ir padidins valstybių narių ekonomikos atsparumą bei augimo potencialą, o kartu padidins pinigų politikos veiksmingumą euro zonoje. Tokia struktūrinė politika itin svarbi norint išspręsti įsisenėjusias struktūrines ir institucines problemas ir paspartinti perėjimą prie ekologiškos ekonomikos ir skaitmeninio formato.

Dabar esame pasirengę atsakyti į jūsų klausimus.

Dėl tikslios formuluotės, kuriai pritarė Valdančioji taryba, žr. tekstą anglų kalba.