SPAUDOS KONFERENCIJA

ECB pirmininko Mario Draghi,
ECB pirmininko pavaduotojo Luis de Guindos,
Vilnius, 2019 m. birželio 6 d.

Ponios ir ponai, man ir mano pavaduotojui labai malonu jus matyti mūsų spaudos konferencijoje. Norėčiau padėkoti Lietuvos banko valdybos pirmininkui Vitui Vasiliauskui už svetingumą ir išreikšti mūsų ypatingą padėką jo darbuotojams už puikiai suorganizuotą šį Valdančiosios tarybos posėdį. Dabar pristatysime, ką šiandien svarstėme.

Remdamiesi savo reguliaria ekonomine ir pinigų analize ir kartu atsižvelgdami į naujausias ekspertų makroekonomines prognozes euro zonai, atlikome nuodugnų ekonomikos ir infliacijos perspektyvų vertinimą ir Valdančiojoje taryboje, siekdami kainų stabilumo, priėmėme šiuos sprendimus.

Pirma, nusprendėme pagrindinių ECB palūkanų normų nekeisti. Šiuo metu manome, kad jos nesikeis dar bent 2020 m. pirmąjį pusmetį, tačiau bet kokiu atveju tol, kol to reikės siekiant užtikrinti, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija ir toliau tvariai artėtų prie mažesnio kaip 2 %, bet jam artimo lygio.

Antra, ketiname toliau reinvestuoti visas lėšas, gautas iš pagal turto pirkimo programą įsigytų vertybinių popierių išpirkimo suėjus jų terminui, dar gana ilgą laiką nuo tos dienos, kai pradėsime didinti pagrindines ECB palūkanų normas, ir bet kokiu atveju tol, kol tai bus reikalinga siekiant užtikrinti palankias likvidumo sąlygas ir palaikyti aukštą skatinamosios pinigų politikos lygį.

Trečia, svarstydami naujos ketvirtinio dažnio tikslinių ilgesnės trukmės refinansavimo operacijų serijos (TITRO III) klausimą, nusprendėme, kad visoms TITRO taikomos palūkanų normos bus 10 bazinių punktų didesnės už Eurosistemos pagrindinėms refinansavimo operacijoms taikomą vidutinę normą visą atitinkamos TITRO trukmę. Jei bankų grynasis skolinimas, pripažintas tinkamu, viršija nustatytą ribą, TITRO III taikoma palūkanų norma jiems bus mažesnė; ji gali būti lygi operacijos laikotarpiu galiojusiai vidutinei palūkanų normai už naudojimąsi indėlių galimybe plius 10 bazinių punktų.

Daugiau informacijos apie TITRO III sąlygas bus pateikta pranešime spaudai; jis bus paskelbtas šiandien 15.30 val. (CET).

Valdančioji taryba taip pat įvertino, kad neigiamų palūkanų normų teigiamo poveikio skatinamajai pinigų politikos pozicijai ir tvariam infliacijos artėjimui prie numatyto lygio dabar neslopina galimas šalutinis poveikis bankų tarpininkavimui. Tačiau mes ir toliau atidžiai stebėsime, kaip veikia pinigų politikos perdavimo per bankus mechanizmas ir ar reikia imtis šį poveikį švelninančių priemonių.

Šiandien priimtais pinigų politikos sprendimais siekiama užtikrinti reikiamą skatinamosios pinigų politikos lygį, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija ir toliau tvariai artėtų prie mažesnio kaip 2 %, bet jam artimo lygio. Nepaisant šiek tiek geresnių, negu tikėtasi, pirmojo ketvirčio duomenų, naujausia informacija rodo, kad neigiami pasauliniai veiksniai ir toliau nepalankiai veikia euro zonos augimo perspektyvą. Ilgai besitęsiantis neapibrėžtumas, susijęs su geopolitiniais veiksniais, didėjančia protekcionizmo grėsme ir besiformuojančių rinkų pažeidžiamumu, turi įtakos ekonominiams vertinimams.

Kita vertus, tebeaugantis užimtumas ir kylantis darbo užmokestis ir toliau prisideda prie euro zonos ekonomikos atsparumo ir laipsniškai didėjančios infliacijos. Šiandien priimtais sprendimais dėl pinigų politikos priemonių užtikrinama, kad finansinės sąlygos ir toliau būtų labai palankios, o tai skatins euro zonos ekonomikos augimą, toliau stiprins vidaus kainų spaudimą ir vidutiniu laikotarpiu norima linkme stumtels bendrąją infliaciją. Vertinant ateities perspektyvas, pažymėtina, kad Valdančioji taryba yra pasiryžusi imtis veiksmų, jei pasireikštų nenumatytos nepalankios aplinkybės, ir yra pasirengusi atitinkamai koreguoti visas savo priemones, kad užtikrintų tolesnę tvarią infliacijos raidą Valdančiosios tarybos siekiamo infliacijos lygio link.

Dabar norėčiau išsamiau paaiškinti mūsų vertinimą, pradėdamas nuo ekonominės analizės. 2019 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, euro zonos realusis BVP padidėjo 0,4 % (2018 m. ketvirtąjį ketvirtį – 0,2 %). Tačiau gaunami ekonominiai ir apklausų duomenys leidžia daryti išvadą, kad šių metų antrąjį ir trečiąjį ketvirčius augimas bus lėtesnis. Tai susiję su tuo, kad, užsitęsus pasauliniam neapibrėžtumui, kuris, visų pirma, daro neigiamą įtaką euro zonos apdirbamosios pramonės sektoriui, tarptautinė prekyba tebėra vangi. Euro zonos paslaugų ir statybų sektoriai šiam poveikiui yra atsparūs, o padėtis darbo rinkoje toliau gerėja. Vertinant ateities perspektyvas pažymėtina, kad euro zonos ekonomikos augimą ir toliau skatins palankios finansavimo sąlygos, šiek tiek laisvėjanti euro zonos fiskalinės politikos pozicija, tebedidėjantis užimtumas, kylantis darbo užmokestis ir toliau auganti, nors ir truputį lėtesniu tempu, pasaulio ekonomika.

Šį vertinimą iš esmės patvirtina 2019 m. birželio mėn. Eurosistemos ekspertų makroekonominės prognozės euro zonai. Jose prognozuojama, kad metinis realusis BVP 2019 m. padidės 1,2, 2020 m. – 1,4, o 2021 m. – 1,4 %. Palyginti su 2019 m. kovo mėn. ECB ekspertų makroekonominėmis prognozėmis, realiojo BVP augimo prognozė 2019 m. padidinta 0,1 procentinio punkto, o 2020 ir 2021 m. – sumažinta atitinkamai 0,2 ir 0,1 procentinio punkto.

Su euro zonos augimo perspektyva susijusios rizikos yra vis dar didelės dėl užsitęsusio neapibrėžtumo, susijusio su geopolitiniais veiksniais, didėjančia protekcionizmo grėsme ir besiformuojančių rinkų pažeidžiamumu.

Pagal Eurostato išankstinį įvertį, 2019 m. gegužės mėn. metinė euro zonos infliacija pagal SVKI buvo 1,2 %, palyginti su 1,7 % balandžio mėn., o tai daugiausia susiję su mažesniu energijos ir paslaugų kainų augimu. Atsižvelgiant į dabartines naftos ateities sandorių kainas, bendroji infliacija artimiausius mėnesius turėtų mažėti, o metų pabaigoje – vėl didėti. Nepaisant pastarojo meto svyravimo dėl laikinų veiksnių, grynosios infliacijos rodikliai iš esmės tebėra nedideli, tačiau, esant dideliam gamybos pajėgumų panaudojimui ir augant įtampai darbo rinkoje, darbo sąnaudų spaudimas toliau stiprėja ir plečiasi. Vertinant ateities perspektyvas, pasakytina, kad grynoji infliacija, skatinama mūsų pinigų politikos priemonių, tebesitęsiančio ekonomikos augimo ir sparčiau kylančio darbo užmokesčio, vidutiniu laikotarpiu turėtų didėti.

Tokį vertinimą iš esmės patvirtina ir 2019 m. birželio mėn. Eurosistemos ekspertų makroekonominės prognozės euro zonai. Jose numatoma, kad 2019 m. metinė infliacija pagal SVKI bus 1,3, 2020 m. – 1,4, o 2021 m. – 1,6 %. Palyginti su 2019 m. kovo mėn. ECB ekspertų makroekonominėmis prognozėmis, infliacijos pagal SVKI prognozė 2019 m. padidinta 0,1 procentinio punkto, o 2020 m. – sumažinta 0,1 procentinio punkto.

Kalbant apie pinigų analizę, pažymėtina, kad plačiojo pinigų junginio (P3) augimas 2019 m. balandžio mėn. sudarė 4,7 % (kovo mėn. jis buvo 4,6 %). Tvarus plačiojo pinigų junginio augimo tempas yra susijęs su bankų teikiamais kreditais privačiajam sektoriui ir mažomis alternatyviosiomis sąnaudomis laikant P3. Iš P3 sudedamųjų dalių P3 augimą ir toliau labiausiai skatino siaurasis pinigų junginys P1.

Paskolų ne finansų bendrovėms metinis augimo tempas 2019 m. balandžio mėn. padidėjo iki 3,9 % (kovo mėn. buvo 3,6 %). Nepaisant trumpalaikių svyravimų, paskolų ne finansų bendrovėms metinis augimo tempas, aukščiausią lygį pasiekęs 2018 m. rugsėjo mėn., pastaraisiais mėnesiais po truputį mažėjo dėl tipinės pavėluotos reakcijos į ekonomikos augimo lėtėjimą 2018 m. Paskolų namų ūkiams metinis augimo tempas toliau nuosekliai didėjo ir 2019 m. balandžio mėn. buvo 3,4 % (kovo mėn. – 3,3 %).

Šiandien priimti sprendimai dėl pinigų politikos priemonių, įskaitant TITRO III, padės išsaugoti palankias bankų skolinimo sąlygas ir toliau užtikrins galimybes gauti finansavimą, visų pirma mažosioms ir vidutinėms įmonėms.

Apibendrinant pažymėtina, kad tarpusavyje palyginti ekonominės analizės rezultatai ir pinigų analizės signalai patvirtina, jog aukštas skatinamosios pinigų politikos lygis tebėra būtinas tam, kad infliacija vidutiniu laikotarpiu ir toliau tvariai artėtų prie mažesnio kaip 2 %, bet jam artimo lygio.

Kad mūsų taikomos pinigų politikos priemonės duotų maksimalią naudą, ilgesnio laikotarpio ekonomikos augimo galimybėms didinti ir pažeidžiamumui mažinti būtina imtis ryžtingesnių veiksmų ir kitose politikos srityse. Euro zonos šalyse reikia daug ryžtingiau vykdyti struktūrines reformas, kad padidėtų atsparumas, sumažėtų struktūrinis nedarbas ir sparčiau didėtų euro zonos našumas bei augimo potencialas. 2019 m. konkrečioms šalims skirtomis rekomendacijomis turėtų būti remiamasi kaip atitinkamomis gairėmis. Kalbant apie fiskalinę politiką, pažymėtina, kad šiek tiek laisvėjanti euro zonos fiskalinės politikos pozicija skatina ekonominį aktyvumą. Tačiau šalys, kurių valdžios sektoriaus įsiskolinimas yra didelis, turi ir toliau vykdyti fiskalinių rezervų atkūrimą. Visos šalys turėtų dėti daugiau pastangų, kad viešųjų finansų struktūra taptų palankesnė augimui. Tam, kad euro zonos ekonomika būtų atsparesnė, būtina visose šalyse bėgant laikui skaidriai ir nuosekliai įgyvendinti Europos Sąjungos fiskalinio ir ekonominio valdymo sistemą. Gerinti ekonominės ir pinigų sąjungos veikimą ir toliau yra vienas iš prioritetų. Valdančioji taryba teigiamai vertina atliekamą darbą ir primygtinai ragina imtis tolesnių konkrečių ir ryžtingų veiksmų, kad būtų baigtos kurti bankų sąjunga ir kapitalo rinkų sąjunga.

Dabar esame pasirengę atsakyti į jūsų klausimus.

Dėl tikslios formuluotės, kuriai pritarė Valdančioji taryba, žr. tekstą anglų kalba.