Įvadinis pranešimas spaudos konferencijoje

ECB Pirmininkas Mario Draghi, ECB pirmininko pavaduotojas Vítor Constâncio, 2016 m. sausio 21 d., Frankfurtas prie Maino

Ponios ir ponai, visų pirma noriu jus pasveikinti sulaukus Naujųjų metų. Man ir mano pavaduotojui labai malonu jus matyti mūsų spaudos konferencijoje. Dabar pristatysime, ką šiandien posėdyje svarstė Valdančioji taryba. Posėdyje dalyvavo ir Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Valdis Dombrovskis.

Remdamiesi savo reguliaria ekonomine ir pinigų analize ir atsižvelgdami į tai, kad praėjusį mėnesį koregavome pinigų politikos priemones, nusprendėme pagrindinių ECB palūkanų normų nekeisti. Manome, kad jos nesikeis arba bus mažesnės dar gana ilgą laiką. Kalbant apie mūsų nestandartines pinigų politikos priemones, pažymėtina, kad ir toliau turtas perkamas sklandžiai ir tai daro teigiamą poveikį įmonių bei namų ūkių kredito prieinamumui ir kainai.

Įvertinus 2016 m. pradžioje gautą informaciją, akivaizdžiai matyti, kad mūsų pinigų politikos priemonės, taikomos nuo 2014 m. vidurio, veikia. Jos darė teigiamą poveikį realiajai ekonomikai, kreditavimui ir finansavimo sąlygoms, be to, sustiprėjo euro zonos atsparumas pastarojo meto pasauliniams ekonominiams sukrėtimams. Gruodžio pradžioje priimtas sprendimas ilgiau vykdyti turto pirkimo programą ir turto už 60 mlrd. eurų per mėnesį pirkti bent iki 2017 m. kovo pabaigos ir sprendimas suėjus terminui reinvestuoti pagrindines vertybinių popierių sumas tol, kol bus reikalinga, buvo visiškai tinkami. Tai padės gerokai padidinti bankų sistemos likvidumą ir sustiprins mūsų ateities gaires dėl palūkanų normų.

Vis dėlto, sustiprėjus neužtikrintumui dėl besiformuojančios rinkos ekonomikos šalių augimo perspektyvos, taip pat dėl finansų ir žaliavų rinkų kintamumo bei geopolitinės rizikos, prasidėjus naujiems metams vėl sustiprėjo rizika, kad augimo perspektyva bus blogesnė, nei prognozuota. Esant tokioms sąlygoms, infliacijos euro zonoje raida taip pat tebėra silpnesnė, nei tikėtasi. Todėl mūsų posėdyje kovo pradžioje turėsime peržiūrėti ir galbūt persvarstyti pinigų politikos poziciją. Tuo metu jau bus parengtos naujos ekspertų makroekonominės prognozės, apimsiančios ir 2018 m. O iki to laiko bus siekiama parengti visas technines sąlygas, kad prireikus būtų galima pritaikyti bet kurią iš turimų politikos priemonių.

Dabar norėčiau išsamiau paaiškinti mūsų vertinimą, pradėdamas nuo ekonominės analizės. 2015 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, euro zonos realusis BVP padidėjo 0,3 %, daugiausia skatinamas asmeninio vartojimo, bet slopinamas grynojo eksporto neigiamo poveikio. Naujausi apklausų duomenys (iki gruodžio mėn.) rodo, kad praėjusių metų ketvirtąjį ketvirtį realusis BVP tebeaugo. Tikimės, kad ekonomikos atsigavimas tęsis ir ateityje. Mūsų taikomos pinigų politikos priemonės, darančios teigiamą poveikį finansinėms sąlygoms, ir anksčiau pasiekta pažanga fiskalinės konsolidacijos bei struktūrinių reformų srityse turėtų vis dar skatinti vidaus paklausą. Be to, dar daugiau kritusios naftos kainos turėtų toliau daryti teigiamą poveikį namų ūkių realiosioms disponuojamosioms pajamoms ir įmonių pelningumo rodikliams, taigi ir asmeniniam vartojimui bei investicijoms. Be to, ir fiskalinė politika euro zonoje tampa šiek tiek laisvesnė, daugiausia dėl pabėgėliams remti taikomų priemonių. Vis dėlto euro zonos ekonomikos atsigavimą tebeslopina menkesnio besiformuojančios rinkos ekonomikos šalių augimo perspektyva, svyravimai finansų rinkose, būtinybė koreguoti įvairių sektorių balansus ir vangus struktūrinių reformų įgyvendinimo tempas.

Euro zonos ekonomikos augimo perspektyva toliau siejama su lėtesnio, negu prognozuojama, augimo rizika, o tai visų pirma susiję su padidėjusiu pasaulio ekonomikos raidos neapibrėžtumu, taip pat su platesnio masto geopolitine rizika. Minėtos rizikos gali neigiamai veikti pasaulio ekonomikos augimą, euro zonos eksporto paklausą užsienyje ir pasitikėjimą platesne prasme.

2015 m. gruodžio mėn. metinė infliacija pagal SVKI euro zonoje buvo 0,2 % (lapkričio mėn. – 0,1 %). Gruodžio mėn. rodiklis buvo mažesnis, negu tikėtasi, o tai daugiausia susiję su vėl smarkiai kritusiomis naftos kainomis ir mažiau kilusiomis maisto bei paslaugų kainomis. Remiantis dabartinėmis naftos ateities sandorių kainomis, – šiuo metu jos gerokai mažesnės, nei buvo prieš kelias savaites, – prognozuojama, kad 2016 m. metinė infliacija pagal SVKI bus gerokai mažesnė, nei prognozuota gruodžio pradžioje. Šiuo metu vertinama, kad ir ateinančiais mėnesiais infliacija bus labai maža arba neigiama. Ji turėtų padidėti tik įsibėgėjus 2016 m. Vėliau infliacijos lygis turėtų toliau didėti dėl mūsų pinigų politikos priemonių ir numatomo ekonomikos atsigavimo, tačiau reikėtų atidžiai stebėti antrinio poveikio riziką. Išsamiau apie naftos kainų ir kitų išorės bei vidaus veiksnių poveikį infliacijos pagal SVKI prognozei bus paskelbta 2016 m. kovo mėn. ECB ekspertų makroekonominėse prognozėse, apimsiančiose ir 2018 m.

Pereinant prie pinigų analizės, pažymėtina, kad naujausi duomenys patvirtina stabilų plačiųjų pinigų (P3) augimą: metinis P3 augimo tempas 2015 m. lapkričio mėn. buvo 5,1 % (spalio mėn. – 5,3 %). Metinį P3 augimą vis dar labiausiai skatina jo likvidžiausios sudedamosios dalys – siaurojo pinigų junginio P1 metinis augimo tempas lapkričio mėn. buvo 11,2 % (spalio mėn. – 11,8 %).

Vis dar gerėjo paskolų augimo rodikliai. Ši tendencija stebima nuo 2014 m. pradžios. Paskolų ne finansų bendrovėms metinis kitimo tempas, pakoreguotas atsižvelgiant į paskolų pardavimą ir paskolų pakeitimą vertybiniais popieriais, padidėjo ir 2015 m. lapkričio mėn. buvo 0,9 % (spalio mėn. – 0,6 %). Įmonėms teikiamų paskolų raida teberodo uždelstą ryšį su verslo ciklu, kredito riziką ir tebevykstantį finansų ir ne finansų sektorių balansų koregavimą. Paskolų namų ūkiams metinis augimo tempas, pakoreguotas atsižvelgiant į paskolų pardavimą ir pakeitimą vertybiniais popieriais, padidėjo ir lapkričio mėn. sudarė 1,4 % (spalio mėn. – 1,2 %).

2015 m. ketvirtojo ketvirčio euro zonos bankų apklausos dėl skolinimo sąlygų rezultatai rodo, kad bankų paskolų paklausa tebeaugo. Tai lemia žemas palūkanų normų lygis, investicijų finansavimo poreikis ir būsto rinkos perspektyvos. Toliau švelnėjo paskolų teikimo įmonėms reikalavimai, visų pirma dėl konkurencinio spaudimo mažmeninėje bankininkystėje, todėl apskritai sušvelnėjo ir paskolų, teikiamų namų ūkiams būstui įsigyti, reikalavimai. Iš esmės reikia pripažinti, kad, nuo 2014 m. birželio mėn. taikant pinigų politikos priemones, pagerėjo įmonių bei namų ūkių skolinimosi sąlygos ir padidėjo kredito srautai visoje euro zonoje.

Apibendrinant galima pasakyti, kad tarpusavyje palyginti ekonominės analizės rezultatai ir pinigų analizės signalai patvirtina, kad taikomos pinigų politikos priemonės veikia ir kad kovo pradžioje vyksiančiame mūsų posėdyje reikės peržiūrėti ir galbūt persvarstyti pinigų politikos poziciją siekiant, kad infliacijos lygis būtų sugrąžintas į mažesnį kaip 2 %, bet jam artimą lygį.

Svarbiausias pinigų politikos tikslas – palaikyti kainų stabilumą vidutiniu laikotarpiu, o kadangi ji vykdoma laikantis skatinamosios pozicijos, skatinamas ir ekonominis aktyvumas. Siekiant, kad mūsų taikomos pinigų politikos priemonės duotų maksimalią naudą, ryžtingų priemonių būtina imtis ir kitose srityse. Esant vis dar dideliam struktūriniam nedarbui ir mažam euro zonos potencialios gamybos apimties augimui, šiuo metu vykstančiam cikliniam ekonomikos atsigavimui stiprinti būtina imtis veiksmingų struktūrinės politikos priemonių. Kad išaugtų rentabilios investicijos, sparčiau būtų kuriamos darbo vietos ir kiltų našumas, visų pirma būtina imtis priemonių įmonių verslo aplinkai gerinti, įskaitant tinkamą viešojo sektoriaus infrastruktūrą. Sparčiai ir veiksmingai vykdant struktūrines reformas, kartu taikant ir skatinamosios pinigų politikos priemones, ne tik spartės tvarus euro zonos ekonomikos augimas, bet ir stiprės lūkesčiai, kad nuolat didės pajamos, o reformos greičiau duos teigiamų rezultatų, todėl euro zona taps atsparesnė pasauliniams sukrėtimams. Ekonomikos atsigavimas turi būti skatinamas ir fiskalinės politikos priemonėmis, tačiau turi būti laikomasi Europos Sąjungos fiskalinių taisyklių. Visiškas ir nuoseklus Stabilumo ir augimo pakto įgyvendinimas yra būtina prielaida, kad būtų išlaikytas pasitikėjimas fiskaline sistema. Kartu visos šalys turėtų stengtis, kad fiskalinės politikos struktūra būtų palankesnė augimui.

Dabar esame pasirengę atsakyti į jūsų klausimus.

Dėl tikslios formuluotės, kuriai pritarė Valdančioji taryba, žr. tekstą anglų kalba.