Sprendimai dėl pinigų politikos

2022 m. birželio 9 d.

Didelė infliacija yra rimtas iššūkis mums visiems. Valdančioji taryba užtikrins, kad infliacija vėl taptų jos siekiamo 2 proc. vidutiniu laikotarpiu lygio.

Gegužės mėn. infliacija ir vėl reikšmingai padidėjo, daugiausia dėl to, kad, taip pat ir dėl karo poveikio, kilo energijos ir maisto produktų kainos. Tačiau, sparčiai kylant daugelio prekių ir paslaugų kainoms, infliacinis spaudimas išplito ir sustiprėjo. Eurosistemos ekspertai gerokai padidino pagrindinio scenarijaus infliacijos prognozes. Pagal šias prognozes numatoma, kad infliacija dar kurį laiką bus nepageidaujamai padidėjusi. Tačiau tikimasi, kad lėčiau kilsiančios energijos kainos, nykstantys su pandemija susiję tiekimo sutrikimai ir pinigų politikos normalizavimas paskatins infliacijos mažėjimą. Pagal naująsias ekspertų prognozes, 2022 m. metinė infliacija bus 6,8 proc., o 2023 ir 2024 m., numatoma, sumažės iki atitinkamai 3,5 ir 2,1 proc., t. y. bus didesnė, negu numatyta kovo mėn. prognozėse. Tai reiškia, kad prognozuojamo laikotarpio pabaigoje bendroji infliacija turėtų šiek tiek viršyti Valdančiosios tarybos siekiamą lygį. Numatoma, kad infliacija, neįskaitant energijos ir maisto, 2022 m. vidutiniškai turėtų būti 3,3 proc., 2023 m. – 2,8 proc., o 2024 m. – 2,3 proc., taigi taip pat didesnė, negu numatyta kovo mėn. prognozėse.

Rusijos nepateisinama agresija prieš Ukrainą toliau daro neigiamą poveikį Europos ir kitų pasaulio regionų ekonomikai. Dėl jos trinka prekyba ir ima trūkti medžiagų, ji taip pat prisideda prie energijos ir biržos prekių kainų kilimo. Šie veiksniai ir toliau turės neigiamos įtakos pasitikėjimui ir slopins augimą, ypač artimuoju laikotarpiu. Vis dėlto dėl tebevykstančio ekonomikos atsivėrimo, stiprios darbo rinkos, fiskalinės paramos ir per pandemiją sukauptų santaupų, egzistuoja tolesniam ekonomikos augimui reikalingos sąlygos. Numatoma, kad, atslūgus dabartiniams nepalankiems veiksniams, ekonominis aktyvumas vėl padidės. Šį vertinimą iš esmės patvirtina ir Eurosistemos ekspertų prognozės. Jose numatoma, kad 2022 m. realiojo BVP metinis augimo tempas bus 2,8 proc., o 2023 ir 2024 m. – 2,1 proc. Palyginti su kovo mėn. paskelbtomis prognozėmis, prognozės 2022 ir 2023 m. gerokai sumažintos, o 2024 m. – padidintos.

Remdamasi savo atnaujintu vertinimu, Valdančioji taryba nusprendė imtis tolesnių savo pinigų politikos normalizavimo veiksmų. Vykdydama pinigų politiką šio proceso metu Valdančioji taryba išlaikys pasirinkimo galimybes, orientavimąsi į duomenis, laipsniškumą ir lankstumą.

Turto pirkimo programa (TPP) ir specialioji pandeminė pirkimo programa (SPPP)

Valdančioji taryba nusprendė nuo 2022 m. liepos 1 d. nebevykdyti grynųjų turto pirkimų pagal savo turto pirkimo programą (TPP). Valdančioji taryba ketina ir toliau reinvestuoti visas pagrindines sumas, gautas iš pagal TPP įsigytų vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų terminui, dar gana ilgą laiką po to, kai ji pradės didinti ECB pagrindines palūkanų normas, ir bet kokiu atveju tol, kol tai bus reikalinga siekiant užtikrinti didelio likvidumo sąlygas ir tinkamą pinigų politikos pobūdį.

Dėl specialiosios pandeminės pirkimo programos (SPPP) – pagrindines sumas, gautas iš pagal SPPP įsigytų vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų terminui, Valdančioji taryba ketina reinvestuoti bent iki 2024 m. pabaigos. Bet kokiu atveju nuoseklus SPPP portfelio mažinimas pasibaigus reinvestavimo terminui ateityje bus valdomas siekiant išvengti trikdžių tinkamam pinigų politikos pobūdžiui užtikrinti.

Jei dėl pandemijos vėl padidėtų rinkos susiskaidymas, su SPPP susijusį reinvestavimą galima bet kuriuo metu lanksčiai koreguoti laiko atžvilgiu tarp skirtingų turto klasių ir jurisdikcijų. Tai galėtų apimti Graikijos Respublikos išleistų obligacijų pirkimą viršijant išperkamų obligacijų sumas, kad toje jurisdikcijoje nesustotų pirkimai, nes tai sutrikdytų pinigų politikos poveikio perdavimą Graikijos ekonomikai, pastarajai vis dar atsigaunant nuo pandemijos padarinių. Tačiau, jei prireiktų atsverti neigiamą su pandemija susijusį poveikį, grynuosius turto pirkimus pagal SPPP būtų galima atnaujinti.

ECB pagrindinės palūkanų normos

Valdančioji taryba nuodugniai įvertino sąlygas, kurios, pagal jos ateities gaires, turėtų būti tenkinamos prieš pradedant didinti ECB pagrindines palūkanų normas. Atlikusi šį vertinimą, Valdančioji taryba priėjo prie išvados, kad nustatytos sąlygos tenkinamos.

Todėl, laikydamasi savo politikos veiksmų eiliškumo, liepos mėn. vyksiančiame pinigų politikos posėdyje Valdančioji taryba ketina padidinti ECB pagrindines palūkanų normas 25 baziniais punktais. Šiandienos posėdyje Valdančioji taryba nusprendė kol kas nekeisti pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų normos, palūkanų normos už naudojimąsi ribine skolinimosi galimybe ir indėlių galimybe – jos tebėra atitinkamai 0,00 proc., 0,25 proc. ir –0,50 proc.

Kalbant apie tolesnę ateitį, pasakytina, kad Valdančioji taryba numato vėl didinti ECB pagrindines palūkanų normas rugsėjo mėn. Palūkanų didinimo kalibravimas priklausys nuo tuo metu atnaujinsimos vidutinio laikotarpio infliacijos perspektyvos. Jei infliacijos vidutinio laikotarpio perspektyva nesikeis arba pablogės, rugsėjo mėn. posėdyje gali būti nuspręsta palūkanų normas padidinti daugiau.

Remdamasi dabartiniu savo vertinimu, Valdančioji taryba mano, kad ir po rugsėjo mėn. bus tikslinga palaipsniui kurį laiką didinti palūkanų normas. Atsižvelgiant į Valdančiosios tarybos įsipareigojimą siekti 2 proc. infliacijos lygio vidutiniu laikotarpiu, tempas, kuriuo Valdančioji taryba koreguos savo pinigų politiką, priklausys nuo gaunamų duomenų ir nuo to, kaip ji vertins infliacijos raidą vidutiniu laikotarpiu.

Refinansavimo operacijos

Valdančioji taryba toliau stebės bankų finansavimosi sąlygas ir užtikrins, kad, suėjus trečiosios serijos tikslinių ilgesnės trukmės refinansavimo operacijų (TITRO III) terminui, nebūtų trikdomas sklandus pinigų politikos perdavimas. Be to, Valdančioji taryba reguliariai vertins, kaip prie jos pinigų politikos pozicijos prisideda tikslinės skolinimo operacijos. Kaip jau buvo skelbta anksčiau, specialios TITRO III sąlygos nustos būti taikomos 2022 m. birželio 23 d.

***

Valdančioji taryba yra pasirengusi koreguoti visas savo turimas priemones ir prireikus veikti lanksčiai, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija įsitvirtintų ties siekiamu 2 proc. lygiu. Pandemija parodė, kad, susidarius įtemptai padėčiai, turto pirkimo programos sąlygų ir vykdymo lankstumas padėjo pašalinti pinigų politikos perdavimui kylančias kliūtis, o Valdančiosios tarybos pastangos siekiant savo tikslo tapo veiksmingesnės. Esant įtemptai padėčiai, kiek numatyta pagal ECB įgaliojimus, pinigų politika ir toliau bus vykdoma lanksčiai, kai tik pinigų politikos perdavimui kylančios kliūtys trukdys pasiekti kainų stabilumo tikslą.

ECB Pirmininkė pakomentuos, kuo remiantis priimti šie sprendimai, šiandien 14.30 val. (Vidurio Europos laiku) prasidedančioje spaudos konferencijoje.

Dėl tikslios formuluotės, kuriai pritarė Valdančioji taryba, žr. tekstą anglų kalba.