Pinigų politika, finansinis stabilumas ir strategijos peržiūra

Finansų sistema yra svarbi

Finansų sistema yra labai svarbi mūsų ekonomikos dalis. Ji, be kita ko, apima bankus, draudimo bendroves ir finansų rinkas. Finansų sistema padeda pinigams judėti ekonomikoje ten, kur jų reikia ir tada, kai jų reikia. Kad šis svarbus mechanizmas veiktų gerai, reikia, kad finansų sistema būtų stabili. Nors už tai pirmiausia atsakingos kitos valdžios institucijos, mes taip pat stebime šios sistemos stabilumą.

Finansinis stabilumas yra svarbus kainų stabilumui ir atvirkščiai

Mūsų darbas – palaikyti kainų stabilumą. Tai įgyvendiname naudodami savo pinigų politiką, kuri veikia per finansų sistemą. Kai bankų ir rinkų būklė gera, mūsų pinigų politika veikia geriau. Finansinio nestabilumo laikotarpiais mums sudėtingiau palaikyti kainų stabilumą. Kainų stabilumas naudingas finansų sistemai. Žinodami, kad bėgant laikui kainos labai nesikeis, žmonės ir įmonės gali geriau planuoti ir investuoti.

2008 m. finansų krizės poveikis

2008 m. finansų krizė parodė, kaip svarbu, kad finansų sistema būtų stabili. Krizė sutrikdė pinigų srautus visoje ekonomikoje. Finansų rinkos tapo labai nestabilios. Buvo labai sunku pasiskolinti pinigų, todėl žmonės ir įmonės stipriai nukentėjo. Siekdami palaikyti stabilias kainas, sumažinome palūkanų normas ir pradėjome taikyti naujas priemones. Šie, taip pat ir kitų politikos formuotojų sprendimai padėjo ekonomiką ir finansų sistemą sugrąžinti į vėžes.

Keisdami palūkanų normas galime daryti poveikį kainoms

Pinigų politika pasiekia žmones, įmones ir vyriausybes per finansų sistemą. Koreguodami savo palūkanų normas galime daryti poveikį tam, kiek, pavyzdžiui, žmonėms ir įmonėms kainuos skolintis iš bankų. Tai daro poveikį ir tam, kiek žmonės ir verslas išleidžia ir investuoja. O tai, savo ruožtu, daro poveikį kainoms ekonomikoje.

Labai nedidelės palūkanų normos ir finansinis stabilumas

Finansų sistema ir pinigų politika viena kitai gali daryti ir nepageidaujamą poveikį. Geras to pavyzdys – labai mažos palūkanų normos. Labai mažos palūkanų normos gali būti naudingos kainų stabilumui, kai ekonomikos padėtis prasta. Kaip tik taip ir buvo pastaraisiais metais. Tačiau jei palūkanų normos yra per mažos per ilgą laiką, tai gali sukelti nenumatytų finansinio stabilumo problemų.

Labai mažos palūkanų normos gali pastūmėti kai kuriuos žmones ir įmones pasiskolinti daugiau, nei yra pajėgūs susitvarkyti. Bankai mažiau uždirbtų iš suteikiamų paskolų, o taupantieji gautų nedidelę grąžą iš savo santaupų. Žmonės ir bendrovės gali priimti rizikingesnius sprendimus. Galimas viso to padarinys – mažiau stabili finansų sistema.

Stebime šalutinį poveikį

Rūpinamės, kad nepasireikštų joks nepageidaujamas šalutinis mūsų pinigų politikos poveikis. Nors pagrindinis būdas to siekti yra kitų valdžios institucijų nustatytos taisyklės, skatinančios elgtis atsakingai finansų rinkose, mes taip pat koreguojame kai kurias iš savo priemonių, kad šis šalutinis poveikis būtų mažas.

Viską įvertinus matyti, kad nepageidaujamą šalutinį poveikį atsvėrė teigiamas poveikis. Pavyzdžiui, gal bankai dabar uždirba mažiau iš pinigų skolinimo, bet mūsų pinigų politika padeda bankams stabilizuodama ekonomiką. Tai padeda išsaugoti darbo vietas, todėl žmonės gali grąžinti bankams paskolas arba pasiimti naujas.

Pirmoji gynybos linija – taisyklės

Už finansinio stabilumo užtikrinimą euro zonoje yra atsakingos kitos institucijos. Jų taisyklės, kuriomis skatinama stabilesnė finansų sistema, yra pirmoji gynybos nuo kitos finansų krizės rizikos linija.

Dvi tos pačios monetos pusės

Tačiau yra pagrįstų argumentų, kodėl turime atsižvelgti į finansinį stabilumą priimdami pinigų politikos sprendimus. Taip yra todėl, kad dėl finansų krizių gali kilti pavojus kainų stabilumui. Finansinis stabilumas ir kainų stabilumas yra dvi tos pačios monetos pusės. Tad visada turime atsižvelgti į abu aspektus. Todėl analizuojant ir priimant sprendimus svarbus vaidmuo visada tenka informacijai apie finansų sistemos būklę.